Šalyje tvyrant seniai regėtiems karščiams daugelis traukia prie vandens telkinių. Tiesa, karščių metu maudynės gali ne tik suteikti atgaivą, bet ir tapti įvairių traumų priežastimi. Jos, kaip ir skendimai, sveikatos specialistų teigimu, yra kasmetinis maudynių palydovas, dažniausiai nutinkantis dėl pačių besimaudančiųjų pernelyg didelio atsipalaidavimo ir grėsmių ignoravimo.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, pernai Lietuvoje atviruose vandens telkiniuose ir baseinuose nuskendo 140 žmonių, o traumas vandenyje patyrė 275 žmonės. 29 iš jų traumos buvo sunkios ir labai sunkios, jas teko gydyti stacionare, 246 buvo gydytos ambulatoriškai.

„Sunkiausios traumos dažniausiai yra galvos, stuburo, kaklo sužalojimai, nervų ir nugaros smegenų pažeidimai. Itin pavojingos traumos yra klubų, kojų žaizdos ir lūžiai, šonkaulių, krūtinkaulio, stuburo juosmens dalies sužalojimai. Žmonės į gydymo įstaigas kreipiasi ir dėl kitokių sužeidimų, tokių kaip įsipjovimas į vandens telkinio dugne esančias šukes ar kriaukles“, – vardija Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Liuda Ciesiūnienė.

Grėsmę didina „nepažįstamas“ krantas

Draudimo bendrovės su maudynėmis ar laisvalaikio leidimu prie vandens telkinių susijusias traumas taip pat fiksuoja kasmet, dažniau jas patiria atostogaujantieji užsienyje.

„Būna atvejų, kai žmonės persipjauna padą su vandenyje besimėtančiomis šukėmis. Traumų priežastimi tampa ir pasiplaukiojimai valtimi: paslydus ir nugriuvus susilaužomi šonkauliai, pasitempiami raiščiai. Be abejo, maudantis greičiausiai nutinka kur kas daugiau smulkių traumų, nei jų fiksuoja draudikai, nes ne dėl kiekvieno susižeidimo kreipiamasi, be to, ne visi žmonės apsidraudę nuo tokių nutikimų. Dažniau fiksuojame atostogaujant ar keliaujant užsienyje patirtas traumas – greičiausiai naujos ir menkai pažįstamos vietos yra mažiau saugios“, – sako draudimo bendrovės BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.

Užsienyje poilsiaujantys gyventojai maudydamiesi jūroje prasiduria kojas, patiria galvos ir veido traumas šokinėdami į vandenį, neretai susižeidžia pramogaudami vandens parkuose. Pasak R. Grizicko, labai dažni atvejai, kai nukenčiama nuo medūzų ir jūros ežių. Kai kurios traumos išties neįprastos – fiksuota nutikimų, kai besimaudantiesiems į koją stipriai įkando žuvys.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro atstovė sako, kad traumų ir nelaimių vandenyje riziką padidina maudymasis nepažįstamose arba tam nepritaikytose vietose. Maudytis derėtų tik žinomose, patikrintose, geriausia – specialiai įrengtose maudyklose. Vietose, kuriose daug kriauklių, ar užsienio šalyse, kur yra tikimybė susidurti su jūros ežiais, reikėtų avėti vandens batus.

Rizikingas elgesys ir maudynės – nesuderinami

Prie vandens telkinių patariama nesielgti pernelyg rizikingai, neįvertinus savo galimybių, jokiu būdu nevartoti alkoholio, narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų ir būtinai prižiūrėti vaikus: neleisti jiems išdykauti vandenyje, stumdytis, lipti vieni kitiems ant pečių.

L. Ciesiūnienė sako, kad pastaruoju metu itin populiaru vandens telkinyje plaukioti ant įvairių pripučiamų daiktų, kurių toli gražu ne visi tinka maudynėms.

„Negalima plaukioti ant automobilio kamerų, rąstų, lentų ir kitų plaukioti nepritaikytų daiktų, ypač jei nemokama plaukti ar plaukiama prastai. Traumų priežastimi gali tapti ir mažieji, sportiniai, pramoginiai laivai, vandens motociklai, banglentės, burlentės, jėgos aitvarai, vandens dviračiai ir kitos vandens transporto priemonės, jei jose plaukiojama tam neskirtose funkcinėse paplūdimių maudyklų zonose. Vandens transporto priemonės, irklai gali labai stipriai sužaloti besimaudančius žmones, todėl derėtų būti itin atidiems ir jomis plaukioti tik tam skirtose vietose“, – komentuoja specialistė.

R. Grizicko teigimu, prie vandens derėtų elgtis taip pat, kaip su ugnimi – itin atsargiai, tačiau dažnai pailsėti norintys žmonės pernelyg atsipalaiduoja ir užsimiršta. „Turiningą poilsį nuo galbūt nepataisomos nelaimės skiria tik viena akimirka, todėl būtina žinoti saugaus elgesio prie vandens ir vandenyje taisykles bei jų laikytis, būti tikriems, kad jas žino ir jų laikosi vaikai, o pastebėjus netinkamą elgesį pasakyti pastabą – galbūt ji išgelbės kažkam sveikatą ar net gyvybę“, – pataria jis.

Šokinėjimo į vandenį taisykles žino ne visi

Pasak L. Ciesiūnienės, daugiausiai traumų patiriama neatsargiai šokinėjant į vandenį. Jei šokama ant kojų ir pataikoma ant kieto pagrindo, didelė tikimybė, kad lūš pėdos ar čiurnos kaulai. Neriant ant galvos yra rizika traumuoti galvą ar kaklą.

„Neatsargus nardymas nežinomoje vietoje gali baigtis labai sunkiu sužalojimu ir neįgalumu visam gyvenimui ar net mirtimi, kai nesėkmingo nėrimo metu yra pažeidžiamos stuburo smegenys kakle, gali nutrūkti kvėpavimas, rankos tapti nevaldomomis ir žmogus yra nebepajėgus iškilti į vandens paviršių. Taip gali atsitikti, jei neriant atsitrenkiama į stambius akmenis dugne ar kitus vandens telkinyje esančius objektus. Jei užšokama ant kito vandenyje besimaudančio asmens, didelis pavojus būti sužalotiems kyla abiem“, – tikina specialistė.

Labai svarbu laikytis šokinėjimo į vandenį taisyklių. Šokti į vandenį galima tik patikrintose vietose, kuriose gylis yra ne mažesnis nei 3 metrai. Pavojinga šokti į stipriai sudrumstą vandenį, kuriame nieko nesimato. Negalima šokti į vandenį smarkiai įkaitus saulėje, nes raumenis gali sutraukti mėšlungis. Šokant į vandenį, būtina saugoti galvą, tad geriausia šokti ištiesus rankas.

Negalima šokinėti į vandenį nuo labai aukštų vietų, uostų teritorijoje, šalia tiltų, kitų įrengimų. Nesaugu nardyti iš valčių, vandens dviračių, nes jie gali apvirsti, be to, galima gauti smūgį irklu ar sraigtu, netyčia išnėrus po juo, ir patirti rimtą galvos traumą, prarasti sąmonę, net paskęsti.

Visuomenės sveikatos specialistė primena būtinai įvertinti ir galimus ūgio bei svorio pokyčius, kurie turi įtakos panirimo gyliui – tai ypač aktualu greitai augantiems vaikams ir paaugliams.