Lietuvoje vyraujantys karščiai peraugo jau į antrąjį šiais metais stichinį meteorologinį reiškinį – kaitrą (kai maksimali oro temperatūra pasiekia ar viršija 30 °C, tris ar daugiau parų iš eilės).

Liepos 7–10 d. kaitra registruota rytinėje Lietuvos pusėje. Liepos 11 d. buvo kiek vėsesnė ir didžiojoje Lietuvos dalyje, išskyrus pati rytinį šalies pakraštį, oro temperatūra neperkopė 30 °C, todėl kaitra baigėsi ir truko 3 dienas.

Tačiau rytiniame šalies pakraštyje (Dūkštas, Utena, Švenčionys, Zarasai, Šalčininkai) bei Kelmėje, liepos 11 d. oro temperatūra viršijo 30 °C ir kaitra prasidėjusi liepos 7 d. tęsiasi toliau. Aukščiausia oro temperatūra šios kaitros metu buvo registruota Rokiškyje liepos 8 d. kuomet oras įkaito iki 33,5 °C.

Artimiausiomis dienomis gali formuotis nauja kaitra.

Vykstant klimato kaitai Lietuvoje ir Pasaulyje kaitros formuojasi vis dažniau ir yra stebimas kaitrų augimas.

10 faktų apie pirmąjį liepos dešimtadienį

Šių metų pirmasis liepos dešimtadienis Lietuvoje buvo karštas su vietomis iškritusiais gausiais krituliais. Trumpai, faktai apie liepos pirmąjį dešimtadienį:

1. Karščiausias I-asis liepos dešimtadienis Lietuvoje nuo 1961 m. − 22,6 °C, iki šiol karščiau buvo 2006-aisiais (22,3 °C). Vidutinė dešimtadienio oro temperatūra 20 °C perkopė tik 5 kartus: 1973 m. (20,7 °C), 1999 m. (20,3 °C), 2001 m. (20,4 °C), 2012 m. (20,6 °C) ir minėtais 2006 m. Net 4 atvejai iš 6 registruoti XXI amžiuje.

2. Tai 5 pagal karštumą visų metų dešimtadienis nuo 1961 m. Iki šiol karščiausias dešimtadienis Lietuvoje buvo 2010 m. liepos antrasis – 23,5 °C.

3. Antras iš eilės karščiausias dešimtadienis šiais metais − birželio III dešimtadienio vidutinė temperatūra buvo 21,9 °C.

4. Liepos 7 d. prasidėjo antroji šią vasarą kaitra. Karštis (30 °C ir daugiau) nebuvo registruotas tik Nidoje, Laukuvoje, Telšiuose.

5. Tropinės naktys bent vienoje meteorologijos stotyje registruotos 6 iš 10 dešimtadienio naktų.

6. Liepos 6 d. registruotas stichinis lietus (50−80 mm per 12 val. ar trumpiau) Vilniuje: per 12 val. prilijo 79,7 mm − iki katastrofinio lietaus kriterijaus pritrūko vos 0,3 mm.

7. Beveik kiekvieną dešimtadienio parą bent vienoje stotyje buvo registruojami pavojingo lietaus atvejai (15− 50 mm per <12 val.). Iš viso 23 stotyse registruoti 27 atvejai.

8. Krituliai pasižymėjo dideliu intensyvumu, kai per trumpą laiką iškrenta didelis kiekis kritulių. Pavyzdžiui, liepos 6 d. Alytuje liūtis truko 2,5 valandos ir išmatuota 48,2 mm kritulių, o per pirmąjį šios liūties pusvalandį iškrito net 33,6 mm!

9. Nepaisant 23-ose stotyse registruotų gausių kritulių, vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 21 proc. mažesnis už SKN, keturiose stotyse kritulių nebuvo visai − Kupiškyje, Panevėžyje, Rokiškyje ir Zarasuose.

10. Taip pat buvo užfiksuota ne viena, o bent keletas viesulo užuomazgų. Šilalės rajone liepos 6 d. net du viesulo straubliai vienoje vietoje bandė pasiekti žemę, tačiau nepasiekė.