Įsibėgėjusi vasara ne tik lepina orais, leidžia mėgautis gamtos pramogomis, bet ir kviečia grybautojus ir uogautojus į miškus. Kad uogavimas ir grybavimas miškuose neapkarstų, Aplinkos apsaugos departamentas primena, kaip miško gėrybes rinkti atsakingai, kad nedarytumėte žalos gamtai ir negautumėte baudos.

„Jeigu išsiruošėte grybauti ar uogauti, reikėtų nepamiršti laikytis Lankymosi miške taisyklių ir reikalavimų, kaip tinkamai rinkti laukinę augaliją“, – sako Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjas Benas Bitauskas.

Ką svarbu žinoti renkant grybus ir uogas

Pasak aplinkosaugininko, grybaujant ir uogaujant miške surenkamų gėrybių skaičius neribojamas. Tiesa, svarbu prisiminti, kad renkant uogas draudžiama naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones (įskaitant ir savadarbes šukas).

B. Bitauskas primena, kad miško svečiai turi atsiminti, jog draudžiama rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus. Renkant medžių ir krūmų uogas bei vaisius (įskaitant sėklas), draudžiama pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti šių medžių ar krūmų šakas ir kamienus. O grybaujant privaloma vadovautis Lankymosi miškuose taisyklėmis.

Kur galima grybauti ir uogauti

„Fiziniai asmenys gali grybauti, rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatų miškus ir kitus miškus, kuriuose jų veikla ar lankymasis laikinai uždraustas ar apribotas savivaldos institucijų sprendimais. Taip pat kai kur lankymąsi riboja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ir saugomų teritorijų nuostatai ar kiti teisės aktai“, – atkreipia dėmesį Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjas B. Bitauskas.

Svarbu nepamiršti, kad draudžiama lankytis miško plotuose, kuriuose vyksta medienos ruošos darbai arba naudojamos cheminės, biologinės ar kitos miško apsaugos priemonės. Taip pat pastatyti informaciniai (įspėjamieji) ženklai arba jie pažymėti aiškiai matomomis „Stop“ juostomis.

Fizinių asmenų lankymasis, vaistažolių, grybų, uogų ar kitų miško išteklių naudojimas miškuose kartais gali būti uždraustas ar apribotas dėl svarbių priežasčių, tokių kaip didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.

Pasak Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjo, svarbiausia lankantis miškuose vadovautis principu „ką atsivežiau, tą ir išsivežu“, t. y. nepalikti šiukšlių, o radus jų pasirūpinti mišku ir jas išvežti į artimiausią atliekų konteinerį.

Kur statyti motorinę transporto priemonę miške

Dažnas miško svečias atvyksta motorine transporto priemone, tad raginame nepamiršti, kad motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

Pasak B. Bitausko, vairuotojai turi žinoti, kad teritorija, kurioje, sprendžiant iš tam tikrų požymių, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele. Taigi išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.

Kokia atsakomybė gresia

Už lankymosi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą taikomas įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims 50–120 eurų bauda.

Už transporto priemonių statymą miške arba važiavimą transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, taikoma 20–50 eurų bauda.

Už laukinės augalijos išteklių naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką taikoma 10–30 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 30–60 eurų bauda.

Už prekyba laukiniais augalais (ar jų dalimis) pažeidžiant nustatytą tvarką taikoma 10–30 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 70–140 eurų bauda.

Už laukinės augalijos išteklių naudojimas neturint leidimo, kai leidimas reikalingas, taikoma 10–30 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 30–60 eurų.

Taip pat už administracinius nusižengimus gali būti skiriamas pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas.