Šiandien vykusiame neeiliniame Tarybos posėdyje po ilgų diskusijų pritarta tvarkyti Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų buhalterinę apskaitą centralizuotai nuo 2022 m. sausio 1 d., tvarkymo funkcijas perduodant biudžetinei įstaigai Klaipėdos rajono švietimo centrui, prie jo įsteigus struktūrinį padalinį. Praėjusio mėnesio posėdyje klausimą buvo nutarta atidėti ir diskutuoti su visomis suinteresuotomis pusėmis.

Nors liepos 20 d. Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų buhalteriai antrą kartą išreiškė prieštaraujančią poziciją – išplatino viešą laišką rajono valdžiai, teigdami, kad nepritaria centralizuotos buhalterinės apskaitos įgyvendinimui, nes tam, anot jų, nėra tinkamai pasiruošta, neįvertinta įtaka įstaigų veiklai ir tai tik politiniai sprendimai, o kai kurie politikai posėdžio metu klausimą siūlė atidėti, sprendimo projektui visgi pritarta 15-ai balsavus už, 9-iems – prieš ir 2-iem susilaikius (iš 27 dalyvavo 26 Tarybos nariai).

Pranešėja, Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Rusteikienė pabrėžė, kad projekto rengėjai priėmė sprendimą nuo 2022 m. sausio 1 d. visų buhalterių neperkelti iš įstaigų, bus duota laiko dokumentų persiuntimui.

Prašė daugiau laiko

Meras Bronius Markauskas posėdžio metu kalbėjo, kad centralizacija reikalinga, bet klausimui išdiskutuoti reikia daugiau laiko: „Nėra parengtas projektas, negalime balsuoti, reikia atidėti. Turėtume toliau diskutuoti, nereikia to projekto išmesti į šiukšlių dėžę. Yra siektinų tikslų, kurie svarbūs, bet šiandien apsispręsti, kad jau nuo kitų metų bus centralizuota buhalterija – manau, yra per daug neatsakytų klausimų.“

Tarybos narys Vaclovas Macijauskas teiravosi, kokią konkrečią naudą įgyvendinus šį projektą pajus rajono gyventojai.

„Veiklą užtikrina kiekvienos įstaigos vadovas, kokia sritis bebūtų. Buhalteriai tikrai neužtikrina kokybiško darbo ir jų pasikeitimas neturėtų niekaip veikti įstaigos darbo. Šito projekto esmė – geresnė buhalterijos kokybė. Kitas tikslas – sutaupytos lėšos. Vilniuje centralizuotai dirbama 20 metų, Klaipėdoje – apie 10 m. Daug miestų yra pažengę šia kryptimi, tai Klaipėdos rajonas tikrai negali atsilikti, – atsakinėjo projekto savininkė Rasa Petrauskienė. – Egzaminų rezultatai gimnazijose dėl šios pertvarkos nepagerės, kultūriniai renginiai tikrai nebus aukštesnės kokybės, socialinės paslaugos dėl to nebus geresnės.“

Meras stebėjosi, kad visi politikai kratosi projekto autorystės, bet nesutinka klausimo atidėti.

Tarybos narė Violeta Riaukienė, siūliusi balsuoti prieš, pažymėjo, kad pertvarka nėra daroma dėl pertvarkos: „Jeigu kyla tiek klausimų, diskusijų, biudžetinių įstaigų vadovai nė vienas nepritaria tokiai pertvarkai, klausimas skubinamas ir jam nepasiruošta tinkamai, neatsakyta į pateiktus punktus, tai aš tikrai negaliu balsuoti už <...> sprendimo projektas turi turėti tikslą, o jo šiandien nematome.“

Už balsuoti skatinęs konservatorius Alfredas Šiaulys kalbėjo, kad projektas yra geras, peržiūrėtas, su informacija visi galėjo susipažinti: „Motyvas, kad mes sutaupysime pusę milijono eurų turbūt niekam čia nerūpi. Gal galėsime mokytojams atlyginimus pakelti, sutvarkyti klases, aikštynus sporto, tai mes į tą nebekreipiame dėmesio. Jei čia yra kažkoks draugas suolo ar klasės, tai čia, žinokite, ne motyvai. Projektas yra geras ir eikime į priekį.“

Liberalas Nerijus Galvanauskas pateikė motyvą, kad nei dėl vienos pertvarkos nebuvo išdiskutuota iki galo.

„Ar buvo pateiktas iš opozicijos bent vienas siūlymas kažką keisti be to, kad atidėtume? Nebuvo nieko. Bet kurią reformą galime atidėti. Pavyzdžiui Akmenė 6-uis metus atidėjinėja. Jei jums čia pavyzdys, tai nežinau. Matau galimybę ateityje gerėti toms paslaugoms, skaitmenizuosis viskas. Bus lengviau tėvams, mokesčių mokėtojams atsiskaityti už paslaugas, kurias suteikia Savivaldybė“, – judėti į priekį kvietė N. Galvanauskas.

Meras pastebėjo, kad nors buvo prašoma projektų alternatyvų, jų taip ir nesulaukta.

„Aš tikrai nepolitikuoju, tik manau, kad nesupras mūsų visuomenė, kodėl paskubėjome“, – sakė meras, pritaręs, kad visos reformos yra sunkios, bet šiai reikėtų korekcijų, nes kai kas jau nebeatitinka tikrovės.

Administracijos direktorius Justas Ruškys Tarybą informavo gavęs projekto rengėjų komandos prašymą apskritai nusišalinti nuo projekto ir nedalyvauti tolimesniame projektiniame valdyme.

Už klausimo atidėjimą balsavo 11, prieš – 15 Tarybos narių.

Kvietė negąsdinti žmonių

„Šiandien iš tokio gal ir gero projekto yra padarytas toks neatsakingas veiksmas. Rajono visuomenė turėtų sekti balsavimą ir matyti, kas be jokios atsakomybės kėlė rankas už“, – po balsavimo replikavo Tarybos narys Sigitas Karbauskas.

A. Šiaulys po balsavimo džiaugėsi, kad nugalėjo sveikas protas, nes esą rajonui šio projekto reikia.

„Mielieji, jūs šiandien balsavote už tai, kad dalis darbuotojų patirtų dar didesnį stresą. Jeigu 64 žmonių darbą turės padaryti 28, tai pabandykite savo darbe tai padaryti – 1,2 karto daugiau nei padarote šiandien. Priimant sprendimus reikia žiūrėti ir iš administracijos, ir iš darbuotojų pusės. Negalima šitaip vienareikšmiškai imti ir nubraukti darbuotojų nuomonę. Ji gal keista, ne tokia, bet priimtina“, – daugiau į aplinką žiūrėti kvietė V. Macijauskas.

Anot Martyno Pociaus, dėl šio sprendimo pradės strigti projektai rajone: „Rajonas didėja, problemų daugėja, o mes buhalterių skaičių mažiname – visiška nesąmonė.“

Vicemerė Audronė Balnionienė kvietė avansu negąsdinti žmonių, įstaigų vadovų, buhalterių: „Nebūčiau tiek drąsi teigti, kad čia viskas nepasiseks. Procesas prasidėjo, bus dar daug kalbamasi, tariamasi, kol pasieksime reikalingus rezultatus.“

Klaipėdos rajono savivaldybė valdo 41 biudžetinę įstaigą, bet centralizuoti siekia 39 įstaigas (Gaigalaičio globos namų ir Priešgaisrinės tarnybos buhalterių etatų savivaldybė neišlaiko): 24 švietimo įstaigas (iš jų – 3 gimnazijas, 10 pagrindinio ugdymo, 1 progimnaziją, 1 daugiafunkcį centrą, 5 ikimokyklinio ugdymo įstaigas, 2 neformaliojo ugdymo ir 2 kitas švietimo įstaigas), 4 socialines įstaigas, 8 kultūros įstaigas (iš jų – 1 biblioteką, 1 muziejus ir 6 kultūros centrus), sporto centrą, sveikatos biurą ir turizmo centrą.

Šiuo metu 39 įstaigose dirba 64 darbuotojai, tvarkantys buhalterinę apskaitą (34 vyr. buhalteriai, 16 buhalterių, 14 kasininkų-apskaitininkų), tai sudaro 54,5 etatus, metinis šių pareigybių darbo užmokesčio fondas – 807,3 tūkst. eurų.