Gegužės 9-oji - Europos diena. Šiais metais švenčiame ir Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) dešimtmetį. Kaip pasikeitė šalis per dešimtmetį, galima pamatyti statistikoje.

2013 m. pradžioje ES šalyse gyveno 505 mln. 666 tūkst. gyventojų, Lietuvoje - 2 mln. 972 tūkst. gyventojų, kurie sudarė tik 0,6 procento visų ES šalių gyventojų. Bendrai ES šalyse gyventojų per dešimtmetį padaugėjo 3 procentais, o Lietuvoje sumažėjo 13 procentų.

Per dešimtmetį pasikeitė Lietuvos gyventojų amžiaus struktūra. Padaugėjo pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių ir sumažėjo vaikų iki 15 metų. 2004 m. pradžioje pagyvenę žmonės sudarė 15 procentų šalies gyventojų, o 2013 m. pradžioje - 18 procentų, atitinkamai vaikai iki 15 metų amžiaus - 18 ir 15 procentų.

Lietuva pagal gyventojų išsilavinimą lenkia daugelį ES valstybių. 2013 m. vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą turėjo 93,4 procento 25-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Šiuo metu tai pats aukščiausias gyventojų išsilavinimo lygis Europos Sąjungoje (ES vidurkis siekė 75,2 proc.). Lietuva pagal šį rodiklį pakilo, palyginti su kitomis Europos šalimis, iš penktosios vietos (2005 m.) į pirmąją (2013 m.).

Lietuva yra tarp šalių, jau įgyvendinusių ES strateginį siekį, kad iki 2020 m. ES šalyse aukštąjį išsilavinimą įgytų 40 proc. jaunų (30-34 metų amžiaus) žmonių. Užsibrėžtą tikslą Lietuva pasiekė 2009 m. (40,6 proc.), 2013 m. Lietuvoje šis rodiklis buvo 51,3 procento.

2013 m. Lietuva tarp ES šalių išsiskyrė sparčiu ekonomikos augimu. Per 2013 m. BVP augo 3,3 procento, bendras ES šalių BVP augimo vidurkis siekė 0,1 procento. Sparčiai BVP augo Latvijoje (4,1 proc.) ir Rumunijoje (3,5 proc.). Kitose šalyse BVP augo nežymiai arba mažėjo.

BVP, tenkančio vienam gyventojui, rodiklis atsilieka nuo ES vidurkio. 2012 m. Lietuvos BVP sudarė 71,1 proc. ES vidurkio (BVP, išreikštas perkamosios galios standartu). Šis rodiklis yra aukščiausias Liuksemburge (263 proc. ES šalių vidurkio) ir Austrijoje (130 proc.).

Narystės ES laikotarpiu beveik du kartus išaugo pramonės produkcija. 2004 m. šalyje buvo pagaminta pramonės produkcijos už 34 463 mln. litų to meto kainomis, o 2013 m. - už 71 665 mln. litų.

Nuo 2004 m. prekių eksportas padidėjo 3,3 karto ir 2013 m. sudarė 84 779 mln. litų. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 2,5 karto.

Per narystės ES dešimtmetį išaugo tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje ir Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje. 2013 m. pabaigoje vienam Lietuvos gyventojui teko 14 532 litai tiesioginių užsienio investicijų, 2004 m. pabaigoje šis skaičius buvo tris kartus mažesnis - 4 826 litai. 2004 m. pabaigoje tiesioginės užsienio investicijos sudarė 25,7 procento BVP, o 2012 m. pabaigoje šis rodiklis pakilo iki 36,7 procento ir buvo aukštesnis už ES šalių vidurkį, kuris sudarė 30,5 procento. Pagal šį rodiklį pirmauja Liuksemburgas (201 proc. BVP) ir Malta (180,6 proc. BVP). Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje, palyginti su BVP, per dešimtmetį išaugo nuo 1,7 procento iki 6 procentų.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota vidutinė metinė infliacija 2013 m. Lietuvoje buvo tokia pati, kaip ir 2004 m. - 1,2 procento.

Per dešimt metų Lietuvos kainos priartėjo prie ES šalių vidurkio - nuo 48,5 procento 2004 m. iki 60,3 procento 2012 m. Mažesnės nei Lietuvoje kainos buvo Bulgarijoje (45,1 proc. ES šalių vidurkio), Lenkijoje (57,8 proc.), Rumunijoje (48,4 proc.) ir Vengrijoje (57,5 proc.).

Daugiau statistinių rodiklių rasite leidinyje „10 metų Europos Sąjungoje. Lietuva 2004-2014". Leidinio elektroninį variantą galite skaityti nemokamai Oficialiosios statistikos portale.

Sąvokos

Perkamosios galios standartas (PGS) - bendras dirbtinis valiutos vienetas, naudojamas ES suvestiniams ekonominiams apimties rodikliams išreikšti, siekiant erdvinius palyginimus atlikti taip, kad būtų pašalinti ES valstybių narių kainų lygio skirtumai. Suvestiniai ekonominiai apimties rodikliai, išreikšti PGS, gaunami jų pradinę vertę nacionalinės valiutos vienetais padalijus iš atitinkamo PGP.