Per paskutinius 50 metų ekstremalių orų nelaimių, sukeltų klimato kaitos, skaičius išaugo penkis kartus ir pražudė daugiau nei 2 milijonus žmonių.

Tokie reiškiniai, kaip potvyniai ir karščio bangos, bendrai kainavo 3 trilijonus eurų, skelbia Jungtinių Tautų agentūra.

Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) praneša, kad jų naujoji „Atlas“ ataskaita yra pati išsamiausia visų laikų mirtingumo ir ekonominių nuostolių, susijusių su ekstremaliais oro, vandens ir klimato reiškiniais, apžvalga.

Joje apžvelgiama 11 000 nelaimių, įvykusių 1979–2019 metais, tarp kurių ir tokios didžiulės katastrofos, kaip 1983 metų Etiopijos sausra, kuri buvo daugiausia aukų pareikalavęs įvykis, kurio metu mirė 300 000 žmonių, bei brangiausia stichinė nelaimė — 2005 m. uraganas „Katrina, kainavęs 138,5 milijardus eurų.

Ataskaitoje atskleidžiamos spartėjimo tendencijas, kuomet nuo 1970-ųjų iki pastarojo dešimtmečio nelaimių skaičius išaugo beveik penkis kartus, kas rodo, kad dėl globalaus šiltėjimo ekstremalūs orų reiškiniai tampa vis dažnesni.

WMO augantį jų dažnį sieja tiek su klimato kaita, tiek su pagerėjusiu informavimu apie nelaimes.

Šių įvykių kainos taip pat išaugo nuo 148,4 milijardų eurų 1970-aisiais iki 1,16 trilijono eurų 2010-aisiais, kuomet per JAV keliavo tokios audros kaip „Harvey“, „Maria“ ir „Irma“.

„Ekonominiai praradimai auga, kuomet didėja poveikis,“ – pratarmėje sakė WMO generalinis sekretorius Petteri Taalas.

Tačiau nors pavojai tapo brangesni ir dažnesni, kasmet žuvusiųjų skaičius sumažėjo nuo daugiau nei 50 000 aštuntajame dešimtmetyje iki maždaug 18 000 aukų 2010-aisiais, o tai rodo, kad pasiteisino geresnio planavimo strategijos.

„Patobulėjusios įvairių rizikų išankstinio perspėjimo sistemos lėmė gerokai sumažėjusius mirtingumo skaičius“, – sakė Taalas.

Daugiau nei 91 proc. iš 2 milijonų mirčių, įvyko besivystančiose valstybėse, skelbiama ataskaitoje, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad vos pusė iš 193 WMO narių valstybių turi išankstinio perspėjimo sistemas.

„Didelės spragos“ orų stebėjimuose, ypač Afrikoje, taip pat kenkia šių išankstinio perspėjimo sistemų tikslumui.

WMO viliasi, kad ataskaita, kurioje pateikiamas išsamus regioninis suskirstymas, bus panaudota siekiant padėti vyriausybėms kurti politikas, skirtas geriau apsaugoti žmones ir planetą.