Grįžimas į įprastines veiklas po karantino paskatino naujas tendencijas darbo rinkoje. Rugpjūtį net 6,7 proc. sumažėjo darbo neturinčių gyventojų, registruotas nedarbas nukrito 0,9 proc. punkto ir dabar siekia 12,2 proc. Įdarbinimas ir užimtumas per mėnesį padidėjo 8,8 proc. Darbo paklausa išlieka aukšta – Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje galima rinktis iš 64,8 tūkst. darbo pasiūlymų.

Rugsėjo 1 d. šalyje buvo 211,2 tūkst. registruotų darbo neturinčių asmenų – tai 15,1 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir net 24,4 tūkst. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

„Visą vasarą stebimas aktyvumas darbo rinkoje. Darbo ieškantys asmenys karantino laikotarpiu buvo pasyvesni, abejojantys veiklos keitimo galimybėmis ir naujo darbo paieška vyko vangiai, o karantinui pasibaigus, situacija iš esmės pakito. Darbuotojai lengvai keičia darbus ir darbdavius, analizuoja pateiktų darbų siūlomas naudas, organizacijų vertybes ir jų santykį su asmeniniais karjeros tikslais bei neskuba priimti pirmo pasiūlymo“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Stabiliai visą vasarą laisvų darbo vietų skaičius didėjo ir rugpjūtį perkopė 64,8 tūkst. – tai 5,9 proc. daugiau nei liepą. Intensyviausiai rugpjūtį darbuotojų ieškojo įmonės, užsiimančios transporto ir saugojimo veikla – 8,5 tūkst. darbo pasiūlymų, apdirbamąja gamyba – 7,2 tūkst., administracine ir aptarnavimo veikla – 5,6 tūkst., didmenine ir mažmenine prekyba – 5,1 tūkst.

Išryškėjo naujos veiklos poreikis – stebimas darbo pasiūlymų apsaugos darbuotojams skaičiaus padidėjimas. Rugpjūtį Užimtumo tarnyboje registruotos 197 laisvos darbo vietos apsaugos darbuotojams – tai du kartus arba 101 vieta daugiau nei 2020 metais tuo pačiu laikotarpiu. Iš jų – 29 darbo pasiūlymuose konkrečiai įvardinta, jog pagrindinė darbo funkcija – galimybių pasų tikrinimas kontroliuojant lankytojų srautus.

Didžiausios įsidarbinimo galimybės išlieka sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, krovikams, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, kambarinėms ir pagalbininkams, pardavėjams ir virėjams.

Pasak J. Zemblytės, artėjant į pabaigą valstybės paramos įmonėms ir darbo neturintiems asmenims galiojimui, kurią administravo Užimtumo tarnyba, specialistai didelį dėmesį skyrė tarpininkavimui įdarbinant. Darbo ieškantys asmenys buvo intensyviau konsultuojami ir aktyviau teikiami darbdavių darbo pasiūlymai. Rugpjūčio darbo rinkos situacija atskleidžia, kad ypatingai svarbu yra turėti darbo vietą, realizuoti gebėjimus tiek darbo rinkoje, tiek ir visuomenėje, sakė vedėja.

Per mėnesį užimtumas suteiktas beveik 39 tūkst. darbo ieškančių asmenų – tai 3,2 tūkst. (8,8 proc.) daugiau nei liepą, o, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, į darbo rinką įsiliejo 7,9 tūkst. (25,6 proc.) daugiau asmenų. 26,6 tūkst. suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos – 3,1 tūkst. (13 proc.) daugiau nei liepą ir 7,1 tūkst. (36,2 proc.) daugiau nei 2020 metų rugpjūtį.

Daugiausiai pagal neterminuoto darbo sutartis pradėjo dirbti apdirbamosios gamybos ir didmeninės prekybos įmonėse (atitinkamai 19,3 proc. ir 19 proc.). Terminuotai dauguma įsidarbino administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančiose įmonėse – daugiau nei trečdalis (37 proc.) rugpjūtį pagal terminuotas sutartis pradėjusių dirbti asmenų. Pagal profesijas dominuoja parduotuvių pardavėjai, valytojai, kambarinės ir pagalbininkai, reklamos ir rinkodaros specialistai, krovikai.

Užimtumo tarnybos 1,6 tūkst. klientų pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse – vėlgi 0,5 tūkst. daugiau nei liepą, bet 0,4 tūkst. mažiau nei praėjusių metų rugpjūtį.

Daugiau kaip pusė (58,4 proc.) aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių gavo paramą per remiamojo įdarbinimo priemones, beveik kas ketvirtam (23,6 proc.) suteikta parama mokymuisi. 10,6 tūkst. – pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus.

Rugpjūtį į Užimtumo tarnybą kreipėsi 21,5 tūkst. naujų klientų – šiek tiek (0,8 proc.) daugiau nei liepą, bet 28,8 proc. mažiau nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu. Registruoto nedarbo rodikliai mažėjo visose šalies savivaldybėse, labiausiai Neringoje (2,4 proc. punkto), Kalvarijoje ir Molėtuose (po 1,9 proc. punkto).