„Ketvirtą parą šuniukas glaudžiasi prie laiptinės durų“,   „Šuniukas šąla įlindęs į krūmus“,   „Kieno šuniukas bėgioja per lietų?“, „Rastas alkanas, sušalęs šuo, kieno?“ – štai kokie skelbimai buvo patalpinti po Širduko nuotrauka viešojoje erdvėje. Lijo lietus, komentatoriai aktyviai rašė, liejo emocijas, o šuniukas taip ir blaškėsi nežinioje...

Klaipėdos beglobis šuo, nuolat besibastantis po miestą ir ieškantis ne tik maisto, bet ir kur prisiglausti, vieną dieną buvo pagautas ir apgyvendintas Klaipėdos Nuaro prieglaudoje. Paskelbus Nuaro paskyroje apie rastą gyvūną, netrukus prisistatė jo „šeimininkas“, paaiškinęs, kad Širdukas prieš 9 metus buvo laikomas garažų masyvuose, kuriuose garažų savininkai ir jų pirmininkas Širduką priglaudė ir prižiūrėjo, jį maitino, net įleisdavo miegoti patalpose. Išklausę istoriją, gavę pažadą, kad juo bus pasirūpinta neva labiau ir atsakingiau, šuniuką grąžinome.

Tačiau netrukus žmonės vėl pradėjo dėti skelbimus, kuriuose užfiksuotas tas pats Širdukas – gulintis šlapias prie laiptinės, elgetaujantis maisto, sekantis bet kurį dėmesį atkeipusį praeivį. Po poros savaičių valkatavimo, Širdukas dar kartą sugautas ir vėl pristatytas į Klaipėdos Nuaro prieglaudą.

Būti „garažiniu“ ir „valkatiniu“, anot jo egzistavimą stebinčių žmonių, Širdukas nebegali: nuo tokio gyvenimo sutriko jo regėjimas, jis prastai mato, ir nors labai gerai orientuojasi aplinkoje, tačiau nei gatvėje, nei garažuose jam ne vieta.

Mes visiškai pritariame tokiai piliečių nuomonei ir, manome, jog atėjo laikas mūsų šalyje į šunį nustoti žvelgti kaip į prie būdos prikabintą garažo sargą. Tvirtai tikime, kad Lietuvoje šiam pokyčiui laikas jau pribrendo. Šuo – kompanionas, draugas, pagalbininkas, pareigūnas. Keturkojų „lenciūginių“ signalizacijų erai dėkime pabaigos tašką.                          

Šiandien Širdukas ieško tikrų namų, kuriuose gyventų nuostabios ir supratingos širdys. Tai nuostabus šuo, kuris patekęs į laikiną globą, elgiasi nepriekaištingai, jis absoliučiai be jokių pretenzijų, yra be proto laimingas, gavęs gero maisto ir šiltą guolį, myli žmones, šunis ir visa, kas gyva. Namuose nežymi teritorijos, elgiasi labai kultūringai, neloja, o sulaukęs to paprasto paglostymo ir išėjimo kartu į lauką, pašoka iš džiaugsmo. Šuniukas mašinoje galėtų praleisti turbūt savo visą gyvenimą, nes važiuoti jam labai patinka.

Tokia ta Širduko gyvenimo istorija, kurioje gražių dalykų mažai. Tačiau tu gali viską pasikeisti tapęs globėju ar tikruoju šeimininku. Telieka tik atverti savo širdies ir namų duris.

Labai tikimės, kad Širdukas pabuvęs ir „garažiniu“ ir „valkatiniu“, netaps „eiliniu prieglaudiniu“, jam pasiseks ir jis bus nuostabiu „naminiu“.

Klaipėdos Nuaras tel. 86 87 36 888

Savanorė 8 680 59 941