Tokios gyvos Drevernos dar neteko matyti.

Jeigu anksčiau šventėse visas veiksmas koncentruodavosi moderniai įrengtoje prieplaukoje – joje stovėjo scena, vyko koncertai, šokiai, tai šiemet Dreverna nustebino ir patrauklia alternatyva. Senojoje prieplaukoje, išmaniai išnaudodami čia esančias gamybines erdves, Klaipėdos menininkų desantas, sukviestas žymios režisierės Dali Rust, įpūtė tikros gyvybės ir dvasios senajam žvejų miesteliui.

Tapybos ir fotografijos parodos, poezijos skaitymai, Ilja Bereznicko animacijos, aukščiausio lygio Dali Rust dokumentinių filmų peržiūros, miniatiūrų, stebimų per padidinamąjį stiklą, paroda, ugnimi spjaudantys fakyrai ir ugniai paaukotas mitologinis Drevernos įkūrėjas milžinas. Garsūs menininkai šalia jaunųjų - viskas čia tilpo.

Gali būti, kad man nesisekė, galbūt buvo kada, tačiau niekada anksčiau nemačiau tiek šviesaus ir kūrybiško jaunimo, meno pasaulyje garsių žmonių vienu metu suplaukusių į Dreverną. Vaikai galėjo išvysti gyvą legendą, garsiojo lietuviško animacijos šedevro kūrėją – Ilją Bereznicką. Na, galbūt, tikro meno pasaulis nėra svarbus visiems rajono gyventojams, tačiau visgi yra daug tokių, kuriems nėra ką veikti vien pasilinksminimo  „duonos ir žaidimų“ stiliaus miestelių renginiuose. Prisiminkime, kad vis tik Nidos populiarinime būtent laisvasis meno žmonių pasaulis suvaidino tikriausiai lemiamą vaidmenį.

Tad visiškai tikėtina, jei Drevernai pavyks prisijaukinti kūrybingų žmonių bendruomenes, pritraukti juos į savo miestelį, organizuoti daugiau kūrybinių stovyklų, plenerų, simpoziumų, tas išsvajotas atgimimas tikrai ateitų. Galbūt pavyktų išstoti ir iš „amžinai perspektyvių“, bet taip nieko gyvenime ir nepasiekusiųjų klubo.

Tikrai ne uostelyje slypi savotiškos perspektyviosios Drevernos stagnacijos priežastys. Uostelis šiandien pilnas laivelių. Neįplaukia jachtos, įplaukia kiti. Kaip sakant, kiekvienam savas vartotojas. Nei šimtosios jų dalies neprireikia šiandien paslaugų norintiems turistams. Jie čia neplūsta. Ir tikrai ne investicijose, ne tuose... piniguose laimė. Tokioje puikioje vietoje esančiai Drevernai šiandien šimtą kart labiau už pinigus trūksta spalvų, gyvybės. To tikro, neapčiuopiamo traukos varikliuko. Jis neretai veikia ne blogiau už grynas investicijas, o pigiau tai tikrai. Todėl tarsi norėdamas pasveikinti miestelį gimtadienio proga, tas didysis kažkas, gal tas legendinis milžinas, visa tai dovanojo. Dovanojo gimtadienio proga įvairovę, galimybę rasti sau veiklos visiškai skirtingų pasaulių žmonėms:  ir pasišokimų, ir meno, linksmybių, ir gylio, gerą atmosferą, gyvenimo spalvų ir nuotaiką. Nesugadino esmės, net nuolat virš švenčiančių galvų prapliumpantis lietus.

Fotoreportažas iš Drevernos šventės čia.