Gegužės 15-oji - šeimos diena. Ta proga Lietuvos statistikos departamentas skelbia pranešimą apie Lietuvos šeimas.

2013 m. įregistruota 20,5 tūkst. santuokų, arba vienu procentu daugiau nei 2012 m. 2012 m. 1 tūkst. Lietuvos gyventojų teko 6,9 santuokos. Daugiausia santuokų 1 tūkst. gyventojų 2012 m. teko Visagino rajone - 11,6, Rietavo - 8,5, Kretingos ir Vilniaus miesto rajonuose - po 8,4 santuokos. Mažiau santuokų užregistruojama šiaurės rytų Lietuvos rajonuose, o mažiausiai - Zarasuose - 4,5 santuokos 1 tūkst. gyventojų.

Lietuva - viena iš ES valstybių narių, kur santuokų 1 tūkst. gyventojų tenka daugiausia. Daug santuokų 1 tūkst. tenka Latvijoje - 5,5, Suomijoje, Švedijoje ir Lenkijoje - po 5,3 santuokos.

Ir vyrai, ir moterys tuokiasi vis vėliau. 2012 m. vidutinis pirmą kartą besituokiančių vyrų amžius buvo 29 metai, moterų - 27. Prieš penkerius metus (2008 m.) vyrai vidutiniškai pirmą kartą tuokdavosi būdami 28 metų amžiaus, moterys - 26.

2012 m. didžiąją dalį (85 proc.) santuokų sudarė santuokos tarp Lietuvos Respublikos piliečių. Padidėjo santuokų su užsienio piliečiais dalis - nuo 12 procentų 2001 m. iki 15 procentų 2012 m. 2012 m. 2,1 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių moterų (10 proc. ištekėjusiųjų) ir 893 vyrai (4 proc. vedusiųjų) susituokė su užsieniečiais (-ėmis).

2013 m. užregistruota 10 tūkst. ištuokų - išsiskiria kas antra pora. Šalyje 1 tūkst. gyventojų teko 3,4 ištuokos. Daugiausia ištuokų 1 tūkst. gyventojų 2012 m. teko Akmenės rajone (4,4 ištuokos), Visagino rajone (4,3), Šiaulių mieste (4,2), o mažiausiai - Kelmės (2,6 ištuokos), Lazdijų, Prienų, Šalčininkų, Švenčionių, Šilalės, Skuodo rajonuose (po 2,8).

Tarp ES šalių 2012 m. ištuokų skaičiumi pirmoji yra Latvija (3,6 ištuokos 1 tūkst. gyventojų). Rečiausiai skiriasi Airijos (0,6 ištuokos 1 tūkst. gyventojų), Maltos (1,1) ir Slovėnijos (1,2) gyventojai.

2012 m. vidutinė buvusios santuokos trukmė Lietuvoje sudarė 13,2 metų. 2012 m. šiek tiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) išsituokusių porų santuokoje buvo pragyvenę beveik 10 metų, 14 procentų išsituokė antrąjį vedybinio gyvenimo dešimtmetį, 5 procentai - pragyvenę santuokoje ilgiau nei 25 metus.

Daugiau nei pusė (54 proc.) 2012 m. išsituokusių porų turėjo bendrų vaikų iki 18 metų amžiaus. Po ištuokos šeimose be vieno iš tėvų (dažniausiai be tėvo) liko gyventi 7,8 tūkst. vaikų.

2011 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, namų ūkių gyventojų šeiminė padėtis buvo tokia: susituokusieji sudarė 39 procentus šalies gyventojų, 13 procentų - vieni gyvenantys gyventojai, nesusituokusios poros sudarė 5 procentus, vieni gyvenantys tėvai ar mamos su vaikais iki 18 metų amžiaus - 4 procentus.

Surašymo duomenimis, 2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje buvo 770,9 tūkst. šeimų, iš kurių 48 procentai gyveno su vaikais iki 18 metų amžiaus. Iš jų 59 procentai šeimų augino po vieną vaiką, 33 procentai - po du, 8 procentai - po tris ir daugiau vaikų.

Vidutinis šeimos dydis šalyje buvo 2,6 asmens. Daugiau nei pusėje savivaldybių vidutinis šeimos dydis buvo didesnis už šalies vidurkį. Gausiausios šeimos buvo Kalvarijos (vidutinis šeimos dydis - 2,8 asmens), Šilalės, Klaipėdos, Šilutės, Rietavo ir Vilniaus (po 2,7) rajonuose. Mažiausios šeimos buvo Visagino (2,4 asmens), Ignalinos, Utenos rajonuose, Palangos, Klaipėdos ir Vilniaus miestuose (po 2,5).