Automobilių parkas Lietuvoje savo senumu išsiskiria visoje Europos Sąjungoje (ES): 75 proc. lengvųjų automobilių senesni nei 11 metų, o vidutinis automobilių amžius – 14 metų (kai ES vidurkis yra 10 metų). Senų ir taršių automobilių eksploatacija tampa vis pavojingesne aplinkai, todėl jų naudojimą eisme bandoma reguliuoti įvairiomis priemonėmis. Statistika rodo, jog taikant skatinamąsias senų transporto priemonių atsisakymo programas, gyventojai noriai jomis naudojasi – per pastaruosius du metus senų automobilių utilizuota beveik dvigubai daugiau nei tuomet, kai skatinimo programos nebuvo vykdomos.

„Regitros“ duomenimis, nebetinkamų eksploatuoti transporto priemonių skaičius, juos sunaikinant, kelerius metus nuosekliai auga: 2018 m. sunaikinta 13 666 tokių transporto priemonių, 2019 m. – 15 317, 2020 m. – 26 560, o 2021 m. rugsėjį jau – 18 155.

Nuo 2019 metų dėsningai mažėja ir baigtų eksploatuoti išregistruotų transporto priemonių skaičius, nepateikus jų sunaikinimo pažymėjimo: 2019 m. tokių transporto priemonių buvo 5450, 2020 m. – 3476, o 2021 m. rugsėjį – tik 1177. Stebima teigiama tendencija – kasmet šie skaičiai susitraukia beveik per pusę, o tai gali reikšti, kad vairuotojai nebeeksploatuojamus automobilius utilizuoja skaidriau ir tvariau nei iki šiol.

Svarbioms problemoms – kompleksiniai sprendimai

Nors senų automobilių sunaikinimo skaičiai Lietuvoje auga, kaip auga ir naujų bei elektra varomų automobilių įsigijimo apimtys, mūsų automobilių parkas išlieka vienas seniausių Europoje, o tai reiškia, jog oro taršos problema iš esmės nekinta.

LR Vyriausybė aktualias taršių automobilių problemas bando spręsti įvairiais būdais: senų automobilių turėtojai skatinami atnaujinti savo transporto priemones, pasitelkiant pozityvias paskatas ­– suteikiant paramą naujesnio, elektra varomo automobilio įsigijimui, taip pat remia ir visišką automobilio atsisakymą, pereinant prie ekologiškesnių ir sveikesnių keliavimo būdų. Visgi, nevengiama ir griežtesnių priemonių: taršių transporto priemonių turėtojus bandoma paveikti didesniais reikalavimais transporto priemonės eksploatavimui, taršos mokesčiais ar augančiais degalų akcizais.

„Tvarumo samprata Lietuvoje dar tik pradeda įsitvirtinti, todėl einant šia linkme, tenka išbandyti įvairias priemones, nes veiksmingiausiai veikia kompleksiška jų visuma. Svarbu nepamiršti nuoseklaus visuomenės švietimo taršos mažinimo, atliekų tvarkymo ir sveikos gyvensenos temomis, kuris būtų palaikomas skatinamosiomis priemonėmis“, – teigia Paulius Repšys, vienos didžiausių Lietuvoje pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ plėtros direktorius.

Tūkstančio eurų kompensacija už utilizuotą automobilį

Viena iš patraukliausių taršos mažinimo iniciatyvų atsikratyti seno automobilio yra Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) teikiama parama už taršaus automobilio utilizavimą. Norint gauti 1 tūkst. eurų kompensaciją tereikia priduoti nebetinkamą eksploatuoti transporto priemonę sunaikinimui bei gauti šį faktą patvirtinantį pažymėjimą, su kuriuo transporto priemonę reikia išregistruoti iš Valstybės įmonės „Regitra“ tvarkomo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro.

Tūkstančio eurų kompensacija yra ne vienintelė APVA taikoma skatinamoji priemonė atsisakyti taršaus automobilio. Ją galima gauti ir įsigyjant elektrinius paspirtukus, dviračius, viešojo transporto bilietus ar net transporto priemonių dalijimosi paslaugas. Teikiamos ir kitos papildomos kompensacijos ekologiškesnėms seno automobilio alternatyvoms įsigyti: už įsigytą naudotą elektromobilį – 2,5 tūkst. eurų, o už įsigytą naują elektromobilį – 5 tūkst. eurų.

Vien šių metų rugsėjo pabaigoje APVA buvo gavusi 7 tūkst. gyventojų prašymų už beveik 5 mln. eurų elektrinių paspirtukų, dviračių ar mažiau taršių automobilių įsigijimui kompensuoti, kai 2020 metais šis skaičius tesiekė 3 tūkstančius paraiškų.

Amžina diskusija, kas veikia geriau - lazda ar meduolis?

Pasak P. Repšio, norint iš esmės spręsti šalies automobilių parko ir bendrai taršos problemas Lietuvoje bei gerinti šios srities rodiklius, taikomos skatinimo priemonės turėtų būti nuolat peržiūrimos ir didinamos, atsižvelgiant į jau esamą statistiką. Į šį procesą aktyviau turėtų būti įtraukti ir naujų automobilių gamintojai bei importuotojai, kadangi jų prievolė yra užtikrinti visą transporto priemonės eksploatavimo ciklą.

„Taršių automobilių kompensavimo programos išties veikia ir tikrai pastebime, kad automobilių sunaikinimui priduodama ženkliai daugiau nei tuomet, kai paramos gavimo galimybių nebuvo. Tai svarbu galvojant ne tik apie taršius automobilius ir jų daromą žalą, bet bendrai apie pavojingųjų atliekų tvarkymą – juk tik kompetentingi atliekų tvarkytojai nebetinkamą eksploatuoti transporto priemonę gali utilizuoti taip, kad susidariusios automobilinės atliekos neterštų mus supančios aplinkos“, – teigia P. Repšys.

Visuomenėje netylant diskusijoms apie tai, kokios priemonės veikia efektyviau – lengvatos ir kompensacijos, ar vis tik griežtesnė politika ir didesnis apmokestinimas teršėjams, „Žalvaris“ atstovo manymu, staigus ir nepamatuotas mokesčių įvedimas ar esamų didinimas gali sukelti neigiamą poveikį pačios skatinimo idėjos vystymui.

„Iš esmės kalbame apie lazdos ir meduolio principą. Nuo seno žinoma, kad meduolis veikia geriau nei lazda. Baudos ir draudimai dažniausiai sukelia atmetimo reakciją ir žmonių nepasitenkinimą bei skatina ieškoti būdų, kaip jų išvengti arba kaip juos apeiti. Mokesčiai galbūt padeda, kai žmogus keičia seną automobilį į naujesnį ir taikomi automobilio registravimo metu. Tačiau didesnis seno taršaus automobilio apmokestinimas neskatina žmogaus pasirinkti naujesnio automobilio – pasirinkimams didžiausią įtaką turi asmeninės finansinės galimybės“, – sako P. Repšys.