Seimas priėmė Kelių įstatymo pakeitimus, kuriais nuspręsta nuo 2023 m. sausio 2 d. pertvarkyti Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD) iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę.

Pasak naujų nuostatų iniciatorių, teisinė akcinių bendrovių forma suteikia lankstesnes veiklos galimybes kartu išlaikant visus su nacionaliniu saugumu susijusius saugiklius.

„Kelių direkcijai tapus akcine bendrove išliks jai nustatyti specialieji įpareigojimai – valstybinės reikšmės kelių valdymas bei saugių eismo sąlygų užtikrinimo organizavimas ir koordinavimas įgyvendinant eismo saugumo priemones valstybinės reikšmės keliuose. Be viešojo intereso užtikrinimo akcinė bendrovė turės galimybę vykdyti komercinę veiklą ir veiklos plėtrą, steigti dukterines įmones ir taip atskirti labiau rizikingas ar komercines veiklas nuo strategiškai svarbių specialiųjų įpareigojimų, sudaryti jungtinės veiklos sutartis, efektyviai valdyti turtą, pritraukti įvairesnių formų kapitalą ir investicijas“, − teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Kaip svarstymo metu yra pažymėjęs Seimo Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas, mūsų keliai yra prastos būklės, todėl reikalauja atitinkamo dėmesio ir papildomų lėšų. „Mūsų keliams trūkstant finansavimo, iš tiesų reikia ieškoti naujų galimybių“, − pabrėžė politikas. Jo įsitikinimu, dabartinė situacija kaip tik sukuria sistemą, kai už broką niekas nėra atsakingas.

Valstybė, būdama vienintelė akcinės bendrovės akcininkė, išlaikys šios akcinės bendrovės kontrolę per visuotiniam akcininkų susirinkimui priskiriamą kompetenciją, viešasis interesas taip pat bus užtikrinamas per specialiuosius įpareigojimus. Bus užtikrinamas ir nacionalinis saugumas: akcinė bendrovė liks įrašyta į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, o valstybinės reikšmės keliai tebebus įtraukti į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą.

Tikimasi, kad tokia pertvarka padidins įmonės veiklos efektyvumą, pagreitins strateginių projektų įgyvendinimą, leis pritaikyti aukščiausius korporatyvinio valdymo standartus.

Už šiuos teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-803(2) balsavo 67 Seimo nariai, susilaikė 5 parlamentarai.