Sveikatos apsaugos ministerija iš esmės užsimojusi pertvarkyti sveikatos sistemą šalyje, panašu, dar negali pateikti atsakymų į savivaldybėms rūpimus ir aktualius klausimus. Kaip keisis paslaugos gyventojams po šios reformos Klaipėdos rajone kol kas nėra aišku nei Savivaldybės vadovams, nei specialistams, nei sveikatos priežiūros įstaigų vadovams. Tą patvirtino praėjęs lapkričio mėnesio Tarybos posėdis.

Nėra teisinio pagrindo, kyla aibė klausimų

Ministerija iki šių metų gruodžio 10 d. prašo šalies savivaldybių nurodyti ir pateikti informaciją apie numatomų vykdyti pokyčių būdą (tinklinė pertvarka, struktūrinė pertvarka ar mišri pertvarka), planuojamus veiksmus pokyčiams pasiekti bei preliminarų investicinių lėšų poreikį.

Posėdyje Klaipėdos meras Bronius Markauskas atkreipė dėmesį, kad kol kas nėra jokių teisinių argumentų, kodėl tokius pokyčius reikėtų pateikti. Jis informavo, kad jam ne kartą teko bendrauti su sveikatos apsaugos ministerijos atstovais, tačiau atsakymų į eilę klausimų vis dar nėra sulaukiama.

„Dėl specialistų trūkumo, kaip tie klausimai būtų sprendžiami, jeigu vykdytume tą reformą, taip pat dėl darbo įkainių skaičiavimo, ir kiti – ar ligoninėje po pertvarkos galėtų likti aktyvaus gydymo lovos ir pan.“, – klausimus vardijo meras, pridurdamas, kad su sprendimo projektu bus dar kartą grįžtama į Tarybą, o politikų apsisprendimas bus labai svarbus visiems rajono gyventojams, pacientams.

Valdančiosios daugumos atstovė, vicemerė Ligita Liutikienė antrino merui sakydama, kad kol kas nėra teisinio pagrindo ir aiškių ministerijos žingsnių, todėl pasiūlė ir pagarsino protokolinį pavedimą:

„Dėl informacijos apie Kompetencijų centrų ir regioninio bendradarbiavimo modeliu grįsto sveikatos priežiūros tinklo vystymo Lietuvoje ir galimybių Lietuvoje ir Klaipėdos rajono savivaldybėje:

1. Atsižvelgti į pateiktą informaciją „Kompetencijų centrų ir regioninio bendradarbiavimo modeliu grįsto sveikatos priežiūros tinklo vystymo Lietuvoje ir galimybių Klaipėdos rajono savivaldybėje (Nr. A4-1271)“.

2. Pritarti protokoliniam pavedimui: pavesti Savivaldybės administracijos direktoriui:

2.1. pateikti LR sveikatos apsaugos ministerijai informaciją apie investicijų poreikį savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, siekiant pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei prieinamumą, nenurodant konkretaus planuojamų pokyčių būdo.

3. Informuoti Sveikatos apsaugos ministeriją, kad Klaipėdos rajono savivaldybėje konkretus planuojamų pokyčių būdas bus pasirinktas tik tuomet, kai bus priimtas teisės aktų paketas dėl:

3.1. sveikatos apsaugos ministerijos vykdomos reformos šalyje;

3.2. sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų savivaldybėje: stacionarinių aktyvaus gydymo lovų profilio ir skaičiaus, asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo pokyčių, gydytojų specialistų funkcijų ir jų darbo apmokėjimo savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigose, skubios medicinos pagalbos užtikrinimo savivaldybės gyventojams;

3.3. finansinės paramos savivaldybėms galimybių vykdant pokyčius: kokios išlaidos ir kokio dydžio bus laikomos tinkamomis, finansavimo laikotarpis, savivaldybės prisidėjimas ir kt.“

Po iečių laužymo – bendras sutarimas

Eilinį kartą neapsieita be opozicijos kritikos valdančiųjų pusėn. Sigitas Karbauskas suabejojo, ar tikrai atsakymą ministerijai turėtų pateikti Administracijos direktorius: „Ligoninės steigėjas yra Taryba, tad meras yra atsakingas už ligonines, čia jo kompetencija ir turi būti mero kreipimasis.“

Panašią poziciją išsakė ir Vaclovas Macijauskas, stebėdamasis, kaip protokolinio pavedimo tekstas nebuvo suderintas ir pateiktas merui iki posėdžio.

Tarybos nariai Raimondas Simonavičius, Loreta Piaulokaitė-Motuzienė atkreipė dėmesį, kad protokolinio pavedimo turinys yra pakankamai ilgas ir su juo jie iš anksto nėra susipažinę, tad nenorėjo balsuoti „iš klausos.“

Raimundo Daubario nuomone, sprendimas yra per ankstyvas, nes Seimas nėra iki galo apsisprendęs, kaip viskas bus.

Liberalų frakcijos pirmininkas Nerijus Galvanauskas pastebėjo, kad iš esmės nėra jokio skirtumo, ką posėdžio pradžioje pasakė meras, ir ką protokoliniame pavedime perskaitė L. Liutikienė: „Vėl pradedame laužyti ietis dėl laužymo.“

„Nėra svarbiausia antpečiai ir kas yra kas, tik truputį ekspromtu priiminėti – kad „nepriskaldytume malkų“, reikia įvertinti, kokia būtų reakcija. Reikėtų labiau apsitarti, išnagrinėti, ar darbo grupę sudaryti. Reikėtų labai pasverti, ar mūsų klusimai yra teisingi“, – siūlė meras.

B. Markauskas išsakė nuomonę, kad esą bendradarbiavimas tarp valdančiosios daugumos ir jo komandos turėtų būti glaudesnis ir svarbūs klausimai sprendžiami sklandžiau.

L. Liutikienė akcentavo, kad klausimas buvo ne kartą atsakingai svarstytas, o atsakymus būtina pateikti iki gruodžio 10-osios: „Protokoliniame ir turėjote išgirsti, kad nepasirenkame jokio būdo, bet norime išgirsti, kokie būtų ministerijos žingsniai ir teisinis pagrindas, šioje vietoje kaip tik sudėjome visus saugiklius.“

Jai antrino ir Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė, sakydama, kad visi šie klausimai yra be galo jiems, bei sveikatos priežiūros įstaigų vadovams aktualūs.

„Bendras savivaldybių požiūris – nėra teisės aktų, savivaldybėms daug nežinomybės dėl struktūros, savivaldybės sveikatos centras kaip atsiras, kiek turės aktyvių lovų, nes kai kurioms aiškiai parodytas jų skaičius, kai kurioms – ne. Visa, kas aktualu, atsirado protokoliniame pavedime. Mes ir merą kvietėme, ir buvo aptarimas, mero patarėja tikrai žino, kas atsirado protokoliniame, buvo derinta, čia – ne naujiena jums“, – apie klausimo svarbą ir derinimo tvarką kalbėjo skyriaus vedėja.

Jos teigimu, yra apskaičiuotas preliminarus lėšų poreikis – apie 2 mln. eurų, tačiau, turint daugiau aiškumo, galbūt jis būtų ir didesnis.

„Valdantieji pamąstė, kad atėjo visiems laikams, užsidėjo karūną ir karaliaus poza sėdi, ateis laikas, pasikeis kėdės“, – replikavo R. Simonavičius, primindamas apie artėjančius savivaldos tarybų rinkimus.

Galiausiai, po visų diskusijų, politikai bendru sutarimu pritarė protokoliniam pavedimui – nutarta ministerijai nenurodyti konkretaus pertvarkos būdo, grindžiant tuo, kad nėra nei teisinio pagrindo, nei atsakymų į aktualius klausimus.