Klaipėdos pašonėje įsikūrusio kvartalo „Šeimos alėja“ gyventojai griebiasi už galvų – spaudžiant keliolikos laipsnių šalčiui viso kvartalo gyventojai liko be elektros. Naujutėlaičiuose būstuose įsikūrusios jaunos šeimos priverstos kęsti nepatogumus – kambariuose oro temperatūra vos perkopia 10 laipsnių šilumos ribą, dingus elektrai žmonės liko ir be vandens. Gyventojai jaučiasi palikti likimo valiai – kada problema bus išspręsta kol kas niekas negali pasakyti, tačiau kvartale dirba itin gausios ESO pajėgos.

Spustelėjus šalčiui liko be elektros

Pajūryje pastarosiomis naktimis spaudžia nemenkas šaltis – termometrai kai kur stojo ir ties 16 laipsnių žemiau nulio riba.

Kaustant šalčiui visai netoli Klaipėdos vystomas gyvenamųjų namų kvartalas dėl elektros įrangos gedimo paskendo tamsoje. Tai keliems šimtams žmonių reiškia anaiptol ne tik vakarus žvakių šviesoje, bet kur kas didesnius nepatogumus – nutrūkus elektros tiekimui namai liko nešildomi, netiekiamas ir vanduo.

„Situacija yra tokia, kad pirmąjį kartą dingo gruodžio 7 d. 22 val. vakare. ESO („Energijos skirstymo operatorius – LRT.lt) žadėjo, kad bus sutvarkyta iki 23 val. vakaro, paskui – iki 1 val. nakties, galiausiai gavome žinutę, kad tik gruodžio 8 d. iki 12 val. dienos. Be abejo, to nepadarė. Elektra mirguliuoja visame name. Šiuo metu valandą turime elektrą“, – ketvirtadienį priešpiet pasakojo viena kvartalo gyventojų, prašiusi neatskleisti tikrojo vardo ir pavardės.

Ketvirtadienio naktį padėtis dar labiau komplikavosi – neatlaikiusi įtampos pagrindinė kvartalo transformatorinė sudegė.

Be elektros likusių žmonių namuose oro temperatūra siekė vos 11–12 laipsnių šilumos. Kvartalo gyventojams, kurių nemenka dalis – jaunos šeimos, auginančios mažus vaikus, kelios pastarosios paros tapo tikru išbandymu šalčiu.

Nutrūkus elektros tiekimui lieka ir be vandens, negali naudotis kanalizacija

Gyventoja neslėpė, kad situacija – itin liūdna, mat per visą gedimų laikotarpį žmonės nesulaukė jokios apčiuopiamos pagalbos iš kvartalo vystytojų.

„Paskutinės naujienos yra tokios, kad trūksta galios bendrai kvartalui ir tiesiog įrenginiai elektros nepakelia mūsų visų namų. Pas mus viskas yra elektra. Mes neturime jokių šildymosi alternatyvų. Vandenį turime tik, kai yra elektra. Mūsų visi gręžiniai, valymo įrenginiai yra prijungti prie elektros. Jeigu dingsta elektra, mes nebeturime nieko“, – pasakojo kvartalo gyventoja.

Kol kas žmonės nežino, kada problema bus išspręsta, mat nei statytojai, nei ESO žmonėms informacijos apie tai esą neteikia.

Pašnekovė „Šeimos alėjoje“ būstą prieš mažiau nei pusantrų metų įsigijo už 76 tūkst. eurų, o šiuo metu kvartale toks 65 kv. m ploto būstas esą kainuoja nuo 100 tūkst. eurų.

„Buvo žadėta, kad šildymas, nors ir elektra, bet mokėsime ne daugiau nei 30 eurų. Mano sąskaita paskutinė yra 125 eurai. Čia mes labai džiaugiamės, kad taupome, nes pernai 230–250 mokėdavome“, – pasakojo pašnekovė.

Ji taip pat pastebėjo, kad praėjusiais metais, kai kvartalas dar nebuvo taip gausiai apgyvendintas ir nemaža dalis namų dar tik buvo statomi, problemų dėl elektros nekilo, tačiau šiemet, kai apie 80 proc. pastatytų būstų jau įsikūrė žmonės ir elektros suvartojimas išaugo – per šaltymetį išryškėjo didelė problema.

Žmonės gelbėjo vieni kitus

Jau gruodžio 8 d., kai gyventojai be elektros turėjo verstis ir šaltį bei nutrūkusį vandens tiekimą kęsti apie pusę paros, kai kurie kvartalo gyventojai nusprendė palikti namus – kol situacija bus išspręsta išsikėlė pas artimuosius.

Tai, kad situacija mažus vaikus auginančioms šeimoms šiuo metu kvartale yra itin sudėtinga, tvirtino ir kita kvartalo „Šeimos alėja“ gyventoja. Ji pasakojo girdėjusi, kad itin daug nepatogumų buvo tiems, kurių kūdikiai maitinami pieno mišiniais, mat be elektros ir vandens, maistą vaikams paruošti buvo ypač didelis iššūkis.

Žmonės pasakojo bandę gelbėti vieni kitus, pasidalyti dar turimomis šilto vandens atsargomis ir pan.

Statytojai savo kaltės neįžvelgia

Nors gyventojai piktinasi tuo, jog iš kvartalo vystytojų jokios pagalbos nesulaukia, šie tvirtina, kad su kilusiais nesklandumais nėra susiję.

„Statytojas jokios atsakomybės už svetimą turtą, juo labiau ESO, jokios atsakomybės neprisiima ir nieko negali atsakyti“, – aiškino „Šeimos alėjos“ projektų vadovas Raimundas Katutis.

Tvirtinama, kad ESO kvartale pastatyta pastotė buvo per silpna kvartalo poreikiams patenkinti, tad šiomis dienomis tam tikros dalys pastotėje sudegė.

„Čia ne dėl statytojo kaltės. Kaip yra daroma – statytojas kreipiasi į ESO, prašo elektros naujiems namams. ESO išduoda sąlygas, praveda tinklą, pastato pastotę, pastato dėžutes, skaičiukus ir tiekia elektrą. Jie patys skaičiuoja, kokio galingumo turėtų būti ta pastotė, transformatoriai ir t. t. Mes negalime į tą dėžę įeiti ir ten nieko daryti. Čia ne mūsų teritorija“, – aiškino projektų vadovas.

Kvartalo atstovas taip pat pastebėjo, kad ir statytojai šiomis dienomis esą patyrė tam tikrų nepatogumų – be elektros stovėjo vystytojų biuras, statybininkų vagonėliai.

„Dabar puola visi ant mūsų, atrodo, kad mes čia kažkokie dievai ir sprendžiame. Kvailokai iš vienos pusės atrodo. Aš jaučiuosi atsakingas, aišku, bet ar man tikrai jaustis atsakingu ir už ESO klaidas?“, – sakė R. Katutis.

Kvartale vienas gedimas sekė kitą, sprendžiant situaciją įranga į Klaipėdos rajoną gabenta net iš Kauno

Panašu, kad šiuo metu itin nemalonią situaciją lėmė pajūrį užgriuvęs šaltis bei vienas po kito sekę technikos gedimai bei juos lydėjęs vis didesnis elektros energijos poreikis.

ESO atstovas Paulius Kalmantas LRT.lt aiškino, kad gruodžio 7 d. dėl didelių šalčių ir namų šildymo elektra staigiai išaugo bendrovės transformatorinės apkrovimas ir esamas 250 kVA transformatorius sugedo. Situaciją stengtasi spręsti nedelsiant.

„Nakties metu dvi brigados dirbo siekiant kuo greičiau atstatyti elektros tiekimą gyventojams panaudojant du avarinius generatorius. Dėl didelio šalčio namai ir toliau šalo, šildymui reikalingas galingumas tik augo. Susidarė situacija, kai vietoje turimų generatorių galingumo nepakako pilnai atstatyti elektros tiekimo visiems vartotojams“, – dėstė P. Kalmantas.

Tačiau gruodžio 8 d., apie pietus, elektros energijos tiekimas buvo atstatytas visiems kvartalo gyventojams, pakeičiant transformatorių į galingesnį, 400 kVA. Tačiau vienu metu gyventojams įsijungus itin daug elektros prietaisų – veikė pagrindinis šildymas, papildomi radiatoriai, vandens šildytuvai, šaldytuvai, kvartalo teritorijos apšvietimas ir t. t. – pradėjo kaisti ir perdeginėti saugikliai transformatorinėje ir kabelinėse spintose. Todėl vakar dienos ir vakaro metu atsijungdavo pavienės transformatorinės linijos.

„Gruodžio 9 d., po vidurnakčio, įvyko gedimas ir galingesnėje transformatorinėje. Tiekimas buvo pilnai atstatytas 6 val. ryto. Nakties metu dirbo net elektrikų 7 brigados bei inžinerinis personalas – pajungti 7 galingi generatoriai, kurie buvo vežami iš viso Klaipėdos regiono ir Kauno miesto. Įprastai regione budi 9 operacinės brigados, o Klaipėdos rajone – viena. Į šio įvykio vietą suvažiavo beveik visos turimos pajėgos iš Klaipėdos m., Klaipėdos r., Kretingos, Plungės, Šilutės, Tauragės ir net Kauno“, – apie ESO komandai tekusį iššūkį pasakojo bendrovės atstovas.

Ketvirtadienį „Šeimos alėjos“ kvartalo gyventojams elektra tiekiama iš generatorių, o kartu tvarkoma ir sugedusi transformatorinė.

„Atsiprašome gyventojų dėl patirtų nepatogumų, suprantame, kad tokiu metų laiku situacija išties sudėtinga, dėkojame jiems už supratingumą. Tai buvo iššūkis ir ESO, dėjome ir dedame visas pastangas, kad elektros tiekimas nenutrūktų“, – sakė P. Kalmantas.

Iš viso elektros energija minėtame kvartale tiekiama 215 klientų.

Jis taip pat pastebėjo, kad per pastaruosius metus, daugėjant klientų, proporcingai auga ir tinklo apkrovos, o ir pati vidaus šildymo infrastruktūra paremta išskirtinai elektra, todėl labai žema temperatūra prisidėjo prie situacijos, t. y. itin stipriai išaugusių apkrovų. Situaciją pablogino galimai prasta namų izoliacija.

„Savo ruoštu itin atidžiai vertiname naujų klientų prijungimus tokiose vietose, kad išvengtume panašių situacijų ateityje“, – sakė ESO atstovas.

Statytojai ESO pateikė ne visą informaciją?

Nors kvartalo vystytojai tvirtina, jog dėl gyventojams kilusių nepatogumų atsakomybę prisiimti turi ESO, ši bendrovė savo ruoštu žeria kritiką atgal.

P. Kalmantas pastebėjo, kad ESO planuoja tinklo pajėgumus pagal informaciją, kurią suteikia vystytojai, o šie dažnai, kaip esą ir šiuo atveju, neatskleidžia galutinių savo ketinimų dėl to, kas bus formuojamoje teritorijoje. Tai daroma siekiant mažiausių investicijų vystant kvartalus.

„Istorijoje minimo kvartalo elektrifikavimas vyko numatant tik po 5 kW į sklypus. Nebuvo atskleista informacija, kad sklype bus vystomi po du ar daugiau būstų. Informacijos stoka iš vystytojo reiškia, kad tinklas paruošiamas tik tokiam apkrovimui, bet nėra informuojama, kad šildymui bus naudojama elektra, kad neplanuojama į kvartalą atvesti dujų ar numatoma kitų šildymo būdų. Šiuo atveju nebuvo informacijos, kad bus montuojami šilumos siurbliai“, – teigė P. Kalmantas.

Anot ESO atstovo, bendrovė iš gyventojų komentarų daro prielaidą, kad patys namai nėra energetiškai efektyvūs. Taip pat pastebima, kad gyventojų deklaruojamos sąskaitos už elektrą (atitinkamai šildymą) neatitinka panašių energetiškai efektyvių objektų.

„Naudojamos papildomos šildymo priemonės, kaip elektriniai radiatoriai, reiškia, kad būstas neefektyvus ir papildomai apkrauna skirstamąjį tinką, kuris tam nėra pritaikytas. Tokia problema būdinga šiam kvartalui. ESO ieško ilgalaikių sprendinių, kuriuos planuoja įgyvendinti artimiausiu metu, siekiant išvengti tokios situacijos ateityje“, – dėstė P. Kalmantas.