Seimas, 71 parlamentarui balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir 4 susilaikius, priėmė 2022 m. valstybės biudžeto įstatymą (projektas Nr. XIVP-966(2), kuriame didžiausias dėmesys skiriamas keturioms prioritetinėms kryptims: Lietuvos saugumui, investicijoms į strategines valstybės kryptis ir švietimą, gyventojų pajamų didinimui ir skurdo rizikos mažinimui.

Seimo nariai patvirtino, kad kitų metų valstybės biudžeto pajamos sieks apie 11,112 mlrd. eurų (14, 381 mlrd. eurų su Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis).

Patvirtinti šie didžiausi pajamų surinkimo šaltiniai:

pridėtinės vertės mokestis – per 4,908 mlrd. eurų;

gyventojų pajamų mokestis – daugiau nei 2,340 mlrd. eurų;

pelno mokestis – beveik 1,247 mlrd. eurų;

akcizai – per 1,687 mlrd. eurų.

2022 metų valstybės biudžeto projektu planuojamos išlaidos sudarys beveik 13,301 mlrd. eurų (su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis – 16,627 mlrd. eurų). Asignavimai viršija pajamas daugiau nei 2,246 mlrd. eurų.

Daugiausiai lėšų bus skiriama:

socialinei apsaugai ir užimtumui – per 4,470 mlrd. eurų;

švietimui, mokslui ir sportui – daugiau nei 2,133 mlrd. eurų;

valstybės saugumui ir gynybai – per 1,280 mlrd. eurų;

sveikatai – per 1,201 mlrd. eurų;

žemės ir maisto ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei – per 1,193 mlrd. eurų.

Priimtu įstatymu nustatomas ne blogesnis negu – 3,3 procento bendrojo vidaus produkto (BVP) 2022 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklis.

Lyginant su pradiniu biudžeto projektu, po antrojo svarstymo papildomas finansavimas, atsižvelgiant į prioritetines sritis, skirtas krašto apsaugai, pandemijos ir migrantų krizių valdymui; viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimui, t mokslui, tyrimams ir inovacijoms; šildymo kompensacijoms dėl išaugusių šilumos kainų:

krašto apsaugai papildomai siūloma skirti 24,9 mln. eurų;

COVID-19 pandemijos padariniams šalinti papildomai siūloma skirti 14,7 mln. eurų;

papildomiems poreikiams dėl situacijos pasienyje su Baltarusija – 19,5 mln. eurų;

susitarimo dėl švietimo įgyvendinimui papildomai siūloma skirti 20 mln. eurų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai;

viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimui – 4,9 mln. eurų; vadovų mažų koeficientų didinimui siūloma papildomai skirti 2,3 mln. eurų;

skurdo rizikos mažinimui –16 mln. eurų savivaldybėms būsto šildymo kompensacijoms.

įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti ir netinkamam pridėtinės vertės mokesčiui finansuoti papildomai siūloma skirti 27,4 mln. eurų;

priklausomybių lygų gydymui ir žalos mažinimo priemonėms finansuoti – 1.4 mln. eurų;

kultūrai ir istorinei atminčiai (bibliotekų fondams, kompensacinis atlyginimas autoriams, istorinės atminties projektams, nacionalinėms ir Vyriausybės kultūros ir meno premijoms) – 4,2 mln. eurų;

švietimui, mokslui ir sportui (šildymo kompensacijoms mokykloms; sportui ir sporto infrastruktūrai) – 4,2 mln. eurų;

Rytų partnerystės programai – 0,35 mln. eurų;

institucijų pajėgumų stiprinimui ir naujoms funkcijoms – 2 mln. eurų;

sveikatos apsaugos infrastruktūrai – 1,5 mln. eurų;

periodinių leidinių pristatymo nuostoliams – 0,4 mln. eurų.