Naršymas internete – daugelio neatsiejama kasdienių ritualų dalis. Įsijungiame kompiuterį ar mobilųjį telefoną, atsidarome naršyklę ir interneto vartai mums tampa atviri. Tačiau ar visada tai, ką mes naršome, yra vien tik mūsų asmeninis reikalas?

Kas atsitinka su duomenimis, kai nedvejodami paspaudžiame mygtuką „priimti visus slapukus“? Kaip saugoti savo asmeninį privatumą, norint išvengti nepageidaujamų reklamų? Įžvalgomis apie vartotojų privatumo politiką internete pranešime spaudai dalijosi JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ „DevOps“ praktikų vadovas Marius Guobys.

Į kokius esminius aspektus reiktų atkreipti dėmesį vartotojams, kurie naršo internete?

Daugelis vartotojų galvoja, kam gi čia gali rūpėti, ką jie veikia internete, juk viso labo, tarkim, skaito naujienas ir žiūri linksmus kačiukų vaizdo įrašus įvairiose platformose. Bet ar pastebėjote, kad įvairūs puslapiai labai dažnai jums pateikia reklaminę juostą, paveikslėlį, (angl. banner), kuris atrodo maždaug taip: „Šioje svetainėje naudojami slapukai“, dar kitaip vadinami cookies, ir prašo sutikti su visomis pateiktomis taisyklėmis.

Dažniausiai „sutinku“ mygtukas būna labai didelis ir žalias, jį itin patogu paspausti ir nereikia per daug sukti galvos. Vadinamieji „slapukai“ yra maži informacijos paketai, saugomi vartotojų kompiuteryje, o kiekvieną kartą naršant internete juose kaupiama informacija apie puslapius, kuriuose lankėtės, bei puslapių nustatymo informacija.

Kaip atsirinkti slapukus, kuriuos reikia priimti, ir ar būtina tai daryti?

Ar kada pagalvojote, ką slepia šis, atrodo, paprastas veiksmas „sutinku“? O įvyksta iš tikrųjų labai daug, nes paspaudus, jog sutinkate su visais slapukais, jūs įgalinate puslapio valdytoją sekti viską, ką naršote tame puslapyje. Nuo paprastų dalykų, kai ieškome gardaus pyrago recepto savaitgaliui, iki varžtų paieškos populiariame skelbimų portale. Visa ši informacija yra įrašoma ir išsaugoma toliau naudoti, nes Jūs sutikote su visomis puslapio valdytojo sąlygomis. O sąlygų yra daug ir įvairių, jos sukurtos dažniausiai tam, kad galima būtų uždirbti pinigų iš vartotojų naršymo internete.

Tad jeigu Jūs, pavyzdžiui, skaitote straipsnį apie neseniai rinkoje pasirodžiusį naujausią išmanųjį telefoną, puslapio valdytojas šią informaciją įrašo ir taip sužino, kad Jūs, tarkim, domitės tam tikro gamintojo naujausiais telefono modeliais.

Atrodytų, kas gi čia blogo, jeigu kas nors ir sužino, kad man reikalingas naujas telefonas?

Štai čia ir prasideda įdomioji dalis, kurią slepia „sutinku“ mygtukas. Informaciją apie Jūsų domėjimąsi telefonu puslapio valdytojas gali perduoti savo partneriams, t. y. kitoms kompanijoms, kurioms tokia informacija aktuali. Pavyzdžiui, reklamų agentūroms, elektroninės prekybos platformoms ir panašiai. O ši informacija dažniausiai nėra dalijama veltui – ji kainuoja. Tad šiuo atveju tai yra Jūsų naršymo istorija, įpročiai, kurie parduodami trečiosioms šalims. Pavyzdžiui, apsilankę interneto puslapyje, Jūs pamatysite galbūt aktualią reklamą apie naujausius telefonus arba populiarioje vaizdo įrašų platformoje Jums pasiūlys peržiūrėti telefonų apžvalgą.

Kaip įmonės „seka“ vartotojus ir kokią naudą ar pelną iš to gauna?

Visas sekimas ir yra paremtas Jūsų laisva valia dalytis šia informacija. Tad sutikdami su visomis puslapio taisyklėmis ir slapukų valdymu, Jūs tarsi lengvai atiduodate savo informaciją tiek puslapio valdytojui, tiek trečiosioms šalims. Pavyzdžiui, kokiame nors populiariame naujienų portale atsiverskite slapukų taisykles, kur galėsite peržiūrėti minėtų partnerių sąrašą. Paspaudę „Daugiau informacijos“ mes galime pamatyti bendrąsias taisykles, susipažinti, kokiais tikslais renkama informacija šiame puslapyje apie mus ir mūsų naršymą.

Kartu galime pamatyti ir visą partnerių sąrašą, su kuriais pasidalijama informacija (arba parduodama), ir šis sąrašas gana įspūdingas, jame yra daugiau nei, pavyzdžiui, 800 partnerių, su kuriais pasidalijama informacija. Aišku, ne visi partneriai renka informaciją būtent apie Jus. Bet didžioji dalis tikrai nori Jums parodyti daug tikslingos reklamos, produktų ir pan. Tad iš vartotojų informacijos daugiau finansinės naudos gauna jos rinkėjai, bet ne patys vartotojai. Kompanijoje „Devbridge“ jau daugelį metų dirbdami su klientais iš viso pasaulio skiriame labai daug dėmesio vartotojų duomenų apsaugai ir privatumui.

Kiekvienoje šalyje reikia laikytis ten numatytų vartotojų duomenų rinkimo, kaupimo ir dalijimosi taisyklių, todėl visada drauge su klientais stengiamės kurti tokius produktus, kad jie atitiktų egzistuojančias taisykles ir nekeltų vartotojams nereikalingų klausimų.

Kokius kelis paprastus žingsnius galėtumėte įvardyti, kurie sumažintų vartotojų asmeninių duomenų sekimą ir kartu jam siūlomos asmeninės reklamos srautus?

Eiliniam vartotojui tikrai sudėtinga visiškai pabėgti nuo informacijos rinkimo ir vartotojų sekimo šioje skaitmeninėje eroje. Net ir pažengusiems vartotojams tai – tikras iššūkis. Visgi nuo nepageidaujamos informacijos rinkimo iš dalies galime apsisaugoti bent keliais būdais.

Pirmasis patarimas – tiesiog aklai nespausti mygtuko „Sutinku su visomis taisyklėmis“. Reikėtų nepatingėti pasidomėti ir paspausti „Daugiau informacijos“, – žinosite, kokia informacija renkama apie Jus; puslapiai leidžia įjungti ir išjungti tam tikras informacijos rinkimo parinktis. Tai, žinoma, atima nemažai laiko, ypač jeigu norisi tik greitai ką nors perskaityti ar pamatyti. Bet juk didelė tikimybė, kad į šią svetainę dar sugrįšite ne kartą, tad nepamirškite, jog galios jau Jūsų pasirinktos slapukų taisyklės.

Antrasis būdas – naršyklėse yra nustatymas, kuris leidžia neišsaugoti vartotojo nustatymų (angl. do not track me). Tai vienas iš būdų pranešti puslapiams, kad Jūs nepageidaujate, jog apie Jus būtų renkama informacija. Tačiau šis nustatymas nėra griežtai reglamentuotas ar apibrėžtas, o labiau veikia laisva valia, tad itin stipriai juo pasitikėti nereikėtų.

Trečiasis būdas – įvairūs plėtiniai, kuriuos galima įdiegti naršyklėse ir kurie blokuoja nepageidaujamą reklamą arba panaikina galimybę rinkti apie Jus informaciją. Interneto svetainės, aišku, „žino“ apie tokius plėtinius, tad vyksta tarsi nuolatinis karas tarp plėtinių kūrėjų ir puslapių autorių, kai, įdiegus plėtinį, puslapis pradeda iš dalies neveikti ir pan.

Kaip apsisaugoti vartotojams, kurie ieško vieno ar kito reikalingo daikto, kad, pavyzdžiui, vėliau įkyrios reklamos jų nepersekiotų?

Yra įvairių technologinių galimybių, kurias palaiko populiarios naršyklės. Viena iš tokių – privataus naršymo režimo galimybė, ja galite pasinaudoti vienkartiniais tikslais. Tokiu atveju Jūs atidarote puslapį, surandate norimą prekę ir uždarius naršyklę slapukai apie Jūsų paiešką pašalinami iš kompiuterio. Tai yra paprastas ir saugus būdas nesaugoti slapukų savo kompiuteryje. Tiesa, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai iš naršymo informacijos rinkimo vartotojai gauna ir tiesioginės naudos.

Pavyzdžiui, dvi kompanijos JAV ir Didžiojoje Britanijoje pristatė paslaugą, kai už naršymo informacijos rinkimą vartotojai yra apdovanojami – gauna kuponą įsigyti puodelį skanios kavos arba su jais net atsiskaitoma kriptovaliutomis. Juk kompanijos parduoda naršymo informaciją internete, tad kodėl vartotojams nesuteikus galimybės susigrąžinti bent dalį už tai, ką jie atiduoda nemokamai. Tiesa, šios paslaugos dar nėra itin populiarios, bet per ateinančius keletą metų tikrai įsibėgės ir mes galėsime laisviau bei lengviau pasirinkti, ar norime parduoti informaciją apie savo naršymą internete, ar norime tiesiog išlikti anonimiški (ar bent iš dalies).

Kokiais atvejais vartotojams vis dėlto reikėtų sunerimti dėl savo naršymo istorijos?

Reikėtų nerimauti ir galvoti apie tai, ką mes veikiame internete. Internetas sukuria iliuziją, kad galime pasislėpti už ekrano ir klaviatūros. Tai yra visiška netiesa, nes kiekvienas mūsų prisijungimas internete palieka vadinamąjį skaitmeninį pėdsaką (angl. digital footprint), kuris neišnyksta užvėrus naršyklę. Aišku, visiškai atsiriboti nuo interneto ir jo teikiamų galimybių bei naudos taip pat nereikia. Visada būtina atidžiai įvertinti savo veiklą internete.

Ar vartotojams yra įmanoma galimybė visiškai pasislėpti internete?

Paprastam vartotojui visiškai pasislėpti turbūt nepavyks: net ir skaitant šį straipsnį slapukai jau yra naudojami. Tačiau visiškai slėptis ir nereikia, svarbu suprasti ir kitą slapukų pusę – jie naudojami ne vien informacijai apie Jūsų naršymą rinkti, jie atlieka ir funkcinę užduotį naršant internete. Pavyzdžiui, kai Jūs prisijungiate prie elektroninės parduotuvės ir susidedate prekes į krepšelį, ši informacija įdedama į slapuką. Tad, pavyzdžiui, atsidarę naują naršyklės langą su tos pačios parduotuvės adresu pamatysite savo prekes krepšelyje, nes ši informacija išsaugota slapuke. Jeigu pašalintume visus slapukus, mūsų apsipirkimas elektroninėje parduotuvėje tiesiog taptų nebeįmanomas.