Aplinkosaugininkai sveikina Lietuvos miestų iniciatyvas šiemet Naujuosius metus pasitikti be fejerverkų ar su gerokai mažesniu jų kiekiu, ragina be pirotechnikos efektų apsieiti ir gyventojus. Ši pramoga džiugina tik akimirką, o jos neigiamas poveikis aplinkai ir sveikatai – ilgalaikis.

Aplinkos apsaugos agentūros atlikti tyrimai atskleidžia, kad teritorijose, kuriose intensyviai leidžiami fejerverkai, oro tarša kietosiomis dalelėmis gali padidėti iki 10 kartų (ypač esant prastoms teršalų išsisklaidymo sąlygoms) ir gali išsilaikyti nuo 2 iki 14 valandų. Miestų oro kokybės tyrimų stotys fiksuoja padidėjusias sieros dioksido, azoto oksidų, anglies monoksido koncentracijas.

Kartu į aplinką patenka fejerverkų sudėtyje esančios sveikatai ir aplinkai žalingos medžiagos – kalis, chloras, natris, magnis, aliuminis, siera ir kt.

Medicinos įstaigos pastebi, kad po švenčių daugiau gyventojų kreipiasi dėl kvėpavimo sutrikimų. Padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore ypač pavojinga vaikams ir senjorams, širdies ir kvėpavimo takų ligomis sergantiems žmonėms. Dėl neatsakingo pirotechnikos naudojimo žmonės patiria sunkius sužalojimus, dažniausiai galvos, veido, akių, galūnių.

Po Naujųjų metų nakties gatvėse paliekamos pirotechnikos pakuotės, kuriuose esančios cheminės medžiagos gali būti išplautos į paviršinius ir požeminius vandenis, teršia dirvožemį. Triukšmingos ugnies salvės pavojingos visai gyvajai gamtai, ypač miesto paukščiams, čia gyvenantiems ar atklydusiems laukiniams gyvūnams. Išsigandę jie ima blaškytis ir, susidūrę su kliūtimi, gali žūti.

Didieji miestai pasirinko skirtingus būdus naudoti mažiau fejerverkų. Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė atsisakyti jų šou Naujųjų metų išvakarėse ir vietoje to miestiečius džiugins vaizdinėmis projekcijomis Katedros aikštėje.

Klaipėdiečiai tradiciškai ketina organizuoti fejerverkų salves Klaipėdos piliavietėje, tačiau Senamiestyje apribojo pirotechnikos naudojimą, kad gyventojai galėtų sutikti Naujuosius metus stebėdami renginį iš saugaus atstumo ar namų. Kaunas taip pat neatsisakys fejerverkų, bet jų leidimą organizuos tik 7 vietose, siekiant išvengti didelių miestiečių susitelkimų.

Tokį pavyzdį mums rodo vis daugiau Europos miestų, kurie fejerverkų atsisako ar juos keičia kito pobūdžio renginiais (pvz., lazerių šou). Vokietija šventiniu laikotarpiu ryžosi kaip ir praėjusiais metais drausti pardavinėti pirotechniką. Fejerverkų renginiai nebus organizuojami Paryžiuje, Londone, Amsterdame, Varšuvoje, Atėnuose.

Aplinkosaugos specialistai linki džiaugsmingai sutikti Naujuosius metus be triukšmingų ir taršių efektų ir taip prisidėti prie aplinkos tausojimo, gyvūnų gerovės užtikrinimo, taip pat saugoti savo ir kitų sveikatą.