Gegužės 13−16 dienomis Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Buivydas kartu su VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ (toliau – KKT) vadovu Gintaru Neniškiu, šios įmonės informacinių sistemų specialistu Mariumi Luku, Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėju Rimantu Mockumi, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju Aleksandru Michailovu ir Klaipėdos savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjo pavaduotoju Edvardu Simokaičiu lankėsi Jungtinėje Karalystėje, Birmingeme, kur susipažino su šios šalies viešojo transporto organizavimo patirtimi ir problemomis, dalyvavo diskusijose.

Pirmą dieną delegacija iš Lietuvos dalyvavo  Volverhamptone vykusioje konferencijoje „Viešojo transporto strategija, reikšmė, organizavimo plėtra“.

Jungtinėje karalystėje pirmenybė – viešajam transportui

Pirmiausia kalbėta apie Jungtinės Karalystės viešojo transporto organizavimo tvarką, privalumus ir problemas. Žinoma, šios šalies viešojo transporto judėjimo specifika priklauso ir nuo to, kad gyventojų miestuose daug (Birmingemo metropolijoje – 2,4 mln.), gyventojų tankumas visoje šalyje didelis. Todėl didelė ir svarbi užduotis yra mažinti automobilių srautus, raginti gyventojus važiuoti viešuoju transportu. Todėl, pavyzdžiui, kad žmogus nevažiuotų į miesto centrą savo mašina, prie traukinių ar autobusų stočių yra įrengiamos automobilių stovėjimo stotelės, kuriose išlipę nuosavų automobilių vairuotojai, įsigiję viešojo transporto bilietus, už automobilių stovėjimą nemoka (beje, šių metų pabaigoje Klaipėdoje prie miesto ligoninės pradės veikti pirmoji panaši aikštelė, kur vairuotojai iš priemiesčio taip pat galės nemokamai palikti automobilius ir persėsti į miesto transportą). Į traukinius persėdama ne tik iš lengvųjų automobilių, bet ir iš autobusų. Taip miestas išlaisvinamas nuo kamščių, gerinama jo ekologija.

Saugumas – visiems eismo dalyviams

Anglijoje viešojo transporto sistemoje daug dėmesio skiriama saugumui – ir stotelėse, ir autobusuose labai daug vaizdo kamerų, pačios stotelės yra uždaros, tik sustojus autobusui, atsidarius stotelės durims, keleiviai saugiai į jį sulipa.

Visaip skatinamas ir pėsčiųjų bei dviratininkų judėjimas, − siekiama, kad dviratininkai sudarytų bent 10 proc. bendro transporto srauto. Todėl stengiamasi įrengti patogius ir saugius šaligatvius, kad pėstieji ir dviratininkai vieni kitiems netrukdytų, taip pat įvairiomis priemonėmis rūpinamasi saugumu gatvėse ir šaligatviuose. Mieste išplėtotas tik autobusams skirtų gatvės juostų tinklas, tai kelionę jais daro greitesnę ir saugesnę.

Privataus ir valstybinio transporto valdymo privalumai ir trūkumai

Kitas dalykas, kad transporto valdymas yra atiduotas į privačias rankas, todėl, pavyzdžiui, Birmingemo mieste 10 privačių vežėjų rūpinasi susisiekimu. Privatūs vežėjai tarpusavyje konkuruodami stengiasi kuo daugiau uždirbti, todėl apie bendros viešojo transporto sistemos tobulinimą, plėtrą jie negalvoja. Todėl bilietų kainos yra didelės – vienkartinis bilietas mieste kainuoja 2,20 svaro (apie 9 litus), − kadangi bendra bilietų sistema, esant tokiam vežėjų skaičiui ir nesant koordinuojančios įmonės, neveikia sklandžiai, tai vizualiai stebint įsigyjančių bilietus iš vairuotojų tikrai daug. Už kiekvieną savivaldybių kokybinį patobulinimą privatininkai miestui pateikia nemenkas sąskaitas, tačiau nepersistengia atnaujindami savo parkus: vidutinis autobusų amžius mažai skiriasi nuo Klaipėdoje važinėjančiųjų, o naujų autobusų Klaipėdos miesto gatvėse daugiau.

Priešingas transporto sistemos valdymo modelis – graikiškas irgi turi ydų. Pranešėja iš Graikijos, pristačiusi šios šalies transporto valdymo variantą, kuriame paslaugos teikimas yra suvalstybintas, sakė, kad transporto judėjimui ir keleivių srautų paskirstymui trūksta lankstumo, − vežėjas apskritai nelabai nori daugiau dirbti ir rizikuoti. O užtikrinti, kad visi autobusai važiuotų tinkamiausiais maršrutais ir tvarkaraščiais sudėtinga.

Klaipėdos regiono transporto organizavimo sistema − pavyzdinė

Užtat pelnytai didelio dėmesio konferencijoje susilaukė Klaipėdos regiono modelis. Pasirodo, kad mūsų regiono transporto organizavimo sistema gali būti pavyzdys ir Graikijai, ir Anglijai. Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės valdo bendrą transporto įmonę, turinčią viešosios įstaigos statusą. Tokia įstaiga studijuoja plėtros galimybes, rengia konkursus vežėjui parinkti, planus, grafikus, juos lanksčiai koreguoja, todėl užtikrina racionalesnį transporto judėjimą ir keleivių srauto paskirstymą. Mieste ir regione bendroje sistemoje dirba 1 municipalinis vežėjas ir dar 7 privatūs. Jie tarpusavyje konkuruoja mažesniu ridos kilometro įkainiu. Klaipėdos mieste išplėtota viešojo transporto sistema, rajone – ji dar tik pradedam plėtoti; tačiau modelis, kai dideliu autobusu privažiavęs miesto pakraštį keleivis persėda toliau važiuoti į mikroautobusą jau visai neblogai veikia. Tai beveik nepailgina kelionės laiko ir padeda taupyti viešojo transporto sistemos administravimo sąnaudas.

Žinoma, galime ir iš Jungtinės Karalystės daug išmokti – pas mus nėra išplėtotos nei tokios geležinkelių transporto sistemos, daug kur nėra sudarytos geros sąlygos dviratininkams ir pėstiesiems, trūksta gatvėse „A“ juostų, vairuotojų kultūros. 

Sritis, kur ženkliai atsiliekame nuo anglų − tai lėšos, kurias mūsų savivaldybės skiria viešajam transportui. Klaipėdos regiono transporto specialistams paliko didelį įspūdį viešojo transporto atvedimo į naujai kuriamą regiono pramoninę zoną pavyzdys (mūsų Laisvosios ekonominės zonos angliškąjį atitikmenį), kurioje šiuo metu įsikūrusios 4 įmonės ir beveik 1000 darbuotojų, biudžetas – 5 mln. svarų.

Užtat mūsų turimas kuklias lėšas naudojame racionaliau ir taupiau.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos nuotrauka: