Sukčiavimų elektroninėje erdvėje būdai tampa vis įvairesni, įmantresni. Vis dar pasitaiko atvejų, kuomet didelė žala padaroma ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Paskutinę savaitę Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pastebi ypač suaktyvėjusius internetinius sukčius, kurių padarytos žalos Lietuvos gyventojams ir įmonėms siekia šimtus tūkstančių eurų.

Pagrindiniai sukčiavimo, pasikėsinimo sukčiauti būdai:

SMS žinutė – „fišingas“

Asmenys elektroniniu paštu, trumpąja SMS žinute ar kitais būdais, gauna pranešimą, kuris atrodo panašus į asmens banko ar kitų naudojamų paslaugų teikėjų siunčiamą informaciją. Pranešime nurodoma, kad banko sąskaita gali būti užblokuota, ir raginama kuo skubiau prisijungti pagal pateiktą nuorodą, suvedant savo prisijungimo duomenis. Šiuo metodu siekiama iš asmenų išgauti internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus ir panašiai. Patarimas: nesidalinkite savo kredito ar debeto kortelės PIN kodu arba savo internetinės bankininkystės slaptažodžiu. Jūsų bankas niekada neprašys tokios informacijos. Neperveskite pinigų į kitą sąskaitą skambinančiojo prašymu. Jūsų bankas to niekada neprašys.

Perimtas verslo partnerių elektroninis susirašinėjimas

Komunikavimas tarp įmonių dėl verslo sandorių sudarymo dažnai vyksta elektroniniu paštu. Tuo pasinaudoja kibernetiniai sukčiai, kurie įsilaužia į elektroninio pašto paskyras ir perima susirašinėjimą tarp verslo partnerių ‒ po to nukentėjusieji gauna apgaulingus elektroninius laiškus su informacija apie jų partnerių pasikeitusias banko sąskaitas ir raginami kuo greičiau atlikti mokėjimus į šias sukčių valdomas sąskaitas.

Panašiai sukčiai veikia, kuomet įmonės finansininkai gauna neva vadovo elektroninį laišką su nurodymu kuo skubiau atlikti mokėjimą į tam tikrą sąskaitą. Patarimas: visų įstaigų, įmonių vadovų ar kitų už finansus atsakingų darbuotojų dėmesys prieš atliekant mokėjimo pavedimus turi būti nukreiptas į būtinybę atsakingai įvertinti el. laiško siuntėją (ar jis pažįstamas, ar siuntėjo el. pašto adresas sutampa su tuo, su kuriuo realiai bendraujama).

Informuokite policiją skubios pagalbos telefonu 112 apie visus bandymo sukčiauti atvejus, net jei netapote apgaulės auka.