Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad Klaipėdos rajono savivaldybėje įvestas stichinis pavojaus lygis. Taip nutiko dėl vis besitęsiančių audrų ir patvinusios Minijos upės, apsėmusios dalį sausumos, gyvenamuosius namus ir infrastruktūros objektus.

Padėtis nėra kritiška

Vasario 22-osios dienos duomenimis, ties Priekule vandens lygis siekia 575 cm (stichinė riba – 560 cm). Vis dėlto, nepaisant tokių skaičių, Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė teigia, kad situacija nėra tokia bloga, kokia gali pasirodyti.

„Pagal duomenis, kuriuos atsiuntė hidrometeorologijos stotis, nuo vakar iki šiandien ryto vandens lygis pakilo 7 cm. Tačiau šiuo metu, nors ir yra apsemtų plotų, atvejis nėra pats kritiškiausias, palyginus su tuo, kas būdavo anksčiau – reikėdavo per laukus plaukti su valtimi. Dabar žemės lopinėliai iš po vandens vis dar šviečia“, – paaiškina D. Bliūdžiuvienė.

Pasak Priekulės seniūnės, vis dar yra užsemtų kelių ruožų, tačiau gyventojai jų gali išvengti važiuodami aplinkkeliu. Daug pagalbos prašymų ar skundų taip pat nesulaukta.

„Vienintelio Šilininkų kaimo keliukas yra apsemtas. Tad šiandien teko, padedant ūkininkams, su traktoriumi pristatyti maisto produktus vienam gyventojui. Pranešimų, kad nukentėjo gyventojų turtas, nėra. O kai pasibaigs potvynis, galbūt žmonės ir įžvelgs padarytus nuostolius“, – tvirtina D. Bliūdžiuvienė.

Ji teigia, kad žmonės, gyvendami tokioje zonoje, jau žino apie galimus potvynius ir stengiasi pakelti savo turtą aukščiau, kad vanduo jo nepasiektų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) praneša, kad vasario 21-ąją Dituvos k. apsemtoje pievoje, prie arklidžių, buvo pastebėta 14 arklių, kurie buvo įkalinti potvynio metu susidariusioje saloje.

„Susiekėme su žirgų savininke. Ji turi įmontavusi vaizdo kamerą ir gali stebėti, kaip žirgai jaučiasi. Miškingame plote yra aukštesnė vieta, kur žirgai susibūrė ir laikosi. Žirgų savininkė pagalbos atsisakė, sakė, kad susitvarkys pati“, – situaciją komentuoja Priekulės seniūnė.

PAGD nurodo, kad arklių savininkė valtimi nuplaukė iki gyvūnų ir pranešė, kad pavojaus jiems nėra. Ji pati budėjo prie arklių per naktį, kad galėtų užtikrinti gyvūnų saugumą.

Kalbėdama apie potvynį, Gargždų seniūnė Indrė Žiedienė nerimauja, kad daugiausia žalos patvinusi Minijos upė gali padaryti slėnyje esančiai infrastruktūrai.

„Situacija yra neįprasta, nes jau labai ilgą laikotarpį neturėjome tokio potvynio. Parke, Minijos slėnyje, buvome įrengę gamtos stebėjimo vietą, suolus, medinius takus, kurie dabar atsidūrė po vandeniu. Kai potvynis atslūgs, žiūrėsime, kokie jo padariniai“, – tikina I. Žiedienė.

Pasak Gargždų seniūnės, gyventojų skundų dėl potvynio taip pat nesulaukta.

„Manau, kad kitose seniūnijose yra daugiau problemų. Iš gyventojų nesame gavę jokių pagalbos prašymų. Tiesa, čia gal nelabai ką ir padarysi – reikia tiesiog laukti, kol vanduo atslūgs“, – teigia I. Žiedienė.

Vanduo sėmė ir Drevernos uostą

Drevernos uostą valdančios bendrovės „Hortivita“ Turizmo padalinio vadovė Liudmila Juknienė informuoja, kad, nepaisant vyraujančių audrų, Drevernos kompleksas savo veiklos nestabdė.

„Aišku, turėjome priimti kai kuriuos sprendimus, pavyzdžiui, atsisakyti užsakymų tiems nameliams, kurie yra prie marių. O dalis svečių sutiko persikelti į kitus namelius, kurie yra prie baseino ir kur nepatenka vanduo“, – paaiškina L. Juknienė.

Vis dėlto, prasti orai ir potvynis pridarė nesklandumų.

„Šiandien dar turime dalinai apsemtą teritoriją. Reikia iškuopti ant takų, kelių, aikštėje esančias nendres. Tačiau šiuo metu yra taip: vieną dieną mes tvarkome, o kitą – ateina kita audra ir vanduo vėl pradeda kilti, kartu prinešdamas ir nendrių“, – sunkumus įvardina Drevernos uosto atstovė.

Apie šiais metais patirtus nuostolius, pasak L. Juknienės, dar anksti kalbėti – reikia palaukti blogų orų pabaigos. Tačiau šiemet patirta žala neturėtų pranokti ankstesniais metais turėtų nuostolių.

„Prieš dvejus metus įvykę potvynis ir audra atnešė 120 tūkst. eurų nuostolį. Tada atstatinėjome krantinę, tvarkėme kelius, reikėjo tvirtinti pamatus, tuo metu buvo supiltas ir bangolaužis, kuris labai pagelbėjo išvengti didelės žalos šiemet“, – tvirtina L. Juknienė.

Pagalbą suteikė ugniagesiai gelbėtojai

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas tikina, kad šis žiemos sezonas išsiskiria stipriais vėjais ir kritulių gausa. Pasak jo, jeigu nenustos lyti, ištvinusi Minija pridarys dar daugiau žalos.

„Įvažiuojant į Gargždus, už tilto, dešinėje pusėje, Minijos vanduo pradeda semti gyventojų pastatų rūsius. Blogiausia tai, kad kai kurie namai yra pastatyti žemiau Minijos krantų ir išpumpuojant vandenį iš rūsių jis vėl tuoj prisipildo“, – teigia S. Virbauskas.

Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininko, Priekulės ugniagesių komanda iš gyventojų gavo prašymą padėti dėl vandens pertekliaus rūsyje, kuriame yra įrengtas visą namą šildantis kieto kuro katilas. Problemai spręsti buvo atvežtas ir pajungtas vandens siurblys.

„Gyventojai, gyvenantys arčiau Minijos upės, yra pasiruošę potvyniams, turi valtis, pasikelia savo turtą aukščiau, kad neapsemtų ir, jei pavojus gresia gyvuliams, informuoja tarnybas. Kartu su civilinės saugos specialistais, stebime potvynio eigą, renkame informaciją ir, jei reikalinga pagalba, stengiamės visiems padėti“, – tvirtina S. Virbauskas.