Vasario 24-ąją įvyko Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jo pradžioje buvo paskelbtas pranešimas dėl Savivaldybės pozicijos, Rusijai vykdant karinius veiksmus Ukrainoje.

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas perskaitė pranešimą, kuriuo nurodė, kad Savivaldybės taryba remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą su jos tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis. Taip pat smerkia karinę Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir jos piliečius bei tikina, kad yra pasiruošusi suteikti visą reikalingą būtinąją pagalbą Ukrainai.

Opi gydytojų trūkumo problema

Tarybos posėdyje buvo svarstomas Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2021 m. ataskaitos patvirtinimo klausimas. Tarybos narė Loreta Motuzienė išreiškė susirūpinimą, kad rajonui trūksta medicinos darbuotojų.

„Yra didžiulė problema dėl personalo trūkumo. Kitos savivaldybės šią problemą sprendžia įvairiai: vienos padengia atvykimo išlaidas, kitos netgi dengia būsto nuomą. Ar yra kažkoks planas, kaip būtų galima pritraukti medicinos darbuotojus?“ – teiravosi L. Motuzienė.

Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas Petras Serapinas tvirtina, kad specialistus yra sunku pritraukti. Ypač trūksta darbuotojų ginekologijos ir odontologijos srityse.

„Bandysime akušerės lygmenyje spręsti tepinėlių ėmimą, bet dalis moterų nesikreips – jos važiuos pas mokamus specialistus ir ten spręs visas problemas. Tokiu būdu mes nematome jų tyrimų rezultatų ir tai nebėra įstaigos veiklos rezultatas.

Taip pat tikiuosi, kad odontologų trūkumo problema yra laikina. Anksčiau jaunų odontologų būdavo netgi daugiau negu reikia, tačiau dabar jau antrus metus nebeįmanoma pakviesti nei jaunų, nei vyresnių specialistų“, – tvirtina P. Serapinas.

Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas tikisi, kad darbo vietomis rajone pavyks sudominti studentus, kurie galbūt čia norėtų atlikti praktiką.

Mero pavaduotoja Ligita Liutikienė patikino, kad 2022 m. Savivaldybės biudžete yra numatyta skirti 50 tūkst. eurų lėšų medikų rėmimui, kuriomis bus bandoma pritraukti ir jaunus specialistus.

Gyventojus vargina ilgos eilės

Pasak P. Serapino, profilaktinių tyrimų vykdymas šiuo metu yra sulėtėjęs, bet jis vyksta. Jo manymu, per artimiausius mėnesius, pasibaigus pandemijos pakilimui, bus galima grįžti į įprastą veiklos lygį. Vienintele problema išliks ginekologiniai tyrimai, kurių be specialisto nebus galima paimti.

Tarybos narys Vaclovas Macijauskas teigė gavęs gyventojo skundą, kuriuo teigiama, kad gyventojas jau 3 mėnesius laukia eilėje, o vizitas pas odontologą numatytas dar tik po 1,5 mėnesio. V. Macijauskas norėjo pasitikslinti, ar tokia situacija iš tikrųjų egzistuoja.

„Tokio ilgumo eilės yra tiesa. Išėjus keturiems odontologams per paskutinį laikotarpį, jiems prirašyti gyventojai atiteko likusiems darbuotojams. Tačiau ilgesnės nei 3 mėnesių eilės jau nesudarome. Ankstesnė patirtis parodė, kad jei eilė sudaroma neribotam laikui, tai ji gali susidaryti ir dvejiems metams. Išduodame talonus kiekvieną savaitę. Pas įvairius gydytojus eilė būna skirtinga, bet ne daugiau nei 3 mėnesiai.

Dabartiniai gydytojai daugiausiai laiko praleidžia teikdami skubią pagalbą, kai pacientas patiria skausmą, taip pat teikia gydymą vaikams. Planiniam gydymui lieka labai nedaug laiko. Šiuo metu yra neužimta daugiau nei 30 proc. etatų ir poreikis yra didesnis nei galime suteikti paslaugų“, – patiriamus sunkumus įvardina P. Serapinas.

Anot Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo, situaciją siekiama spręsti siūlant odontologams dirbti papildomai. Tačiau tada iškyla kita problema – specialistai nenori didesnio darbo krūvio ir renkasi dirbti privačiose klinikose.

„Vienintelė priemonė būtų didinti gydytojų skaičių. Tą darome kasdien: dedame skelbimus, ieškome asmeniškai. Tačiau kol kas to padaryti nepavyksta ir problema išlieka“, – teigia P. Serapinas.

Tarybos nariai bendru sutarimu pritarė visuomenės sveikatos stebėsenos 2021 m. ataskaitos patvirtinimui.

Rajono mokyklos sieks gauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programos finansavimą

Taip pat Tarybos posėdyje buvo aptarta ir galimybė dalyvauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotoje „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje.

Jos metu didžiausias dėmesys būtų skiriamas mokyklų ugdymo kokybei stiprinti, gerinti mokyklos darbuotojų kvalifikaciją, kurti pozityvų švietimo įstaigų mikroklimatą bei siekiama ugdymo plėtrai pasitelkti menininkus, kūrėjus, kultūros ir meno institucijas.

Iš viso šiam projektui įgyvendinti Klaipėdos rajonui yra skirta 2,5 mln. eurų. Tarybos narė L. Motuzienė pastebėjo, kad ši suma bus paskirstoma 9-ioms programoje žadančioms dalyvauti mokykloms.

„Ar 2,5 mln. eurų „ištrupinant“ į devynias dalis mes pasieksime norimų rezultatų? Ar nebuvo svarstyta, kad gal geriau dalyvauja mažiau mokyklų, bet pasiekiame kažką daugiau?“ – klausė Tarybos narė.

Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius teigė, kad dar nėra aišku, ar tikrai visos 9-ios mokyklos galės pasinaudoti programos lėšomis – pirmiausia ugdymo įstaigų tinkamumą turės įvertinti ekspertų komanda.

„Nemanyčiau, kad tie 2,5 mln. eurų yra „patrupinimas“ švietimo įstaigoms, nes pagrindiniai dalykai yra susiję su ugdymo kokybe. Taip, mūsų gaunama suma nėra tokia kaip kitų savivaldybių, kad galėtume kažko labai daug statyti. Tačiau šie pinigai įstaigoms tikrai leistų turėti šiuolaikinę gamtos mokslų laboratoriją arba kai kurias patalpas pritaikyti ugdymo procesui“, – programos naudą pažymėjo A. Petravičius.

Opoziciją įžvelgė galimą nelygybę

Opozicijos atstovas Sigitas Karbauskas pastebėjo, kad dėl šios programos įgyvendinimo vienos mokyklos liks laimėtojomis ir gaus finansavimą, o kitos – turės tenkintis turimomis ugdymo priemonėmis.

„Tada mokiniai norės mokytis ten, kur yra tos laboratorijos, o tokių patalpų neturinčios mokyklos pradės atsilikti. Kokių veiksmų imtumėmės, kad visose mokyklose būtų laboratorijos, nepriklausomai nuo vaikų skaičiaus?“ – susirūpinimą išreiškė S. Karbauskas.

Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas tvirtino, kad būtų puiku, jei visos Savivaldybės švietimo įstaigos turėtų modernią įrangą. Vis dėlto tai įgyvendinti būtų sunku ir dėl ribotų finansinių išteklių, ir dėl to, kad ne visose mokyklose vaikų skaičius yra pakankamas, kad būtų įrengtos laboratorijos ar kitos inovatyvios patalpos.

„Planuojama užtikrinti galimybę vaikams iš nedidelių mokyklų pasinaudoti šia įranga. Pavyzdžiui, dabar mes irgi neturime baseino, bet mūsų antrokai jau keletą metų mokosi plaukti Klaipėdoje“, – sprendimo būdą pateikė A. Petravičius.

Tarybos narys Vaclovas Macijauskas pasidžiaugė, kad yra norima aktyvinti mokyklas, tačiau pabrėžė, kad jų rajone yra ne devynios. Jis pasiteiravo, ar nebūtų galima pačiai Savivaldybei inicijuoti savo programą, kurioje galėtų dalyvauti visos mokyklos.

„Visiškai pritariu šiam pasiūlymui. Ir tų finansinių galimybių šiuo metu yra. Mes neturime ir nežadame palikti tų mokyklų, kurios negali pretenduoti į „Tūkstantmečio mokyklų“ programą.

Kai nuvažiuojame į ugdymo įstaigas ir dar matome tarybinį linoleumą mokyklose, suprantame, kad reikia investicijų, ypač kalbant apie inovatyvias mokymo priemones. Dėl šito turime prisiimti bendrą pareigą. Dabar pasinaudokime „Tūkstantmečio programos“ galimybe, bet tuo neapsiribokime“, – teigė B. Markauskas.

Jam pritarė ir Tarybos narys Nerijus Galvanauskas.

„Visi žinome, kad ši programa yra teigiamas dalykas: ateis dideli pinigai, bus investuota į kokybę. Prisiminkime, kad šiais metais milijonas eurų jau yra skirta mokykloms, o šias lėšas galės skirstyti patys direktoriai. 2019–2020 m. buvo skiriami 200–300 tūkst. eurų švietimo įstaigoms. Suteikime tuos instrumentus švietimo įstaigoms ir prižiūrėkime, ar jais tinkamai naudojamasi“, – savo poziciją išsakė N. Galvanauskas.

Tarybos nariai bendru sutarimu pritarė dalyvavimui „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje.