Klaipėdos valdžia palaiko kelių šalies savivaldybių raginimus susilaikyti nuo pirotechnikos priemonių ir fejerverkų naudojimo. Teigiama, kad į ginklų šūvius primenančius garsus labai jautriai reaguoja nuo Rusijos paskelbto karo į Lietuvą pabėgę tūkstančiai ukrainiečių. Ypač vaikai.

Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas neatmeta galimybės, jog tiek dėl pastarosios, tiek dėl ekologinių priežasčių 2022-ųjų naujametis fejerverkas virš miesto griaudėjo paskutinį kartą.

Apie pabėgėlius iš Ukrainos gąsdinančius įvairius garsus pirmoji viešai prabilo Kauno rajono bendruomenė. Tai pastebėjo juos savo namuose apgyvendinę lietuviai.

Neveronių seniūnė Aldona Petkevičienė patvirtino, jog mamos su mažais vaikais jautriai reaguoja į garsus, kurie jiems primena šūvius ir bombardavimą.

„Pabėgėlius informuojame, kad netoliese yra oro uostas, taip pat perspėjame ir dėl fejerverkų, kuriuos savo asmeninių švenčių metu gali naudoti gyventojai. Vis dėlto karas palieka gilias žaizdas ir bet koks triukšmas karo pabėgėlius dar labiau traumuoja. Pasitaikė atvejų, kai dėl šaudomų fejerverkų vaikai net ėmė klykti. Jie klausia savo mamų, „ar ir čia vyksta karas?“ – pasakojo seniūnė.

Į tai iš karto sureagavusi Kauno rajono savivaldybė paprašė gyventojų nenaudoti fejerverkų. Ją palaikė ir kelios kitos šalies savivaldybės.

Klaipėdos meras V. Grubliauskas patikino, jog uostamiestis taip pat kuo puikiausiai gali apsieiti be fejerverkų.

„Manau, kad reikės pakoreguoti civilinių pirotechnikos priemonių naudojimo tvarkas, reikalavimus įvairių renginių organizatoriams. Tuo turėtų imtis Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius. Dabar negaliu pasakyti, ar tam užteks administracijos direktoriaus įsakymo, ar reikės Tarybos sprendimo. Tačiau vienu ar kitu atveju, ar tai bus politinė, ar administracinė valia, šaudymo į orą, bent šiuo laiku, tikrai reikia atsisakyti“, – „Vakarų ekspresui“ sakė V. Grubliauskas.

Mero teigimu, fejerverkai uostamiestyje apskritai galėtų būti nebenaudojami.

„Paskutinį kartą, kiek pamenu, juos naudojo per Naujuosius metus. Jau tada kilo didelė diskusija, reikia jų ar nereikia. Vieni šaudė, kiti ne. Diskusijos metu sau pasakiau, jog tai, ko gero, bus paskutinis fejerverkas. Tada dar nebuvo Ukrainoje vykstančio karo ir nuo jo bėgančių žmonių. Tačiau jautėsi labai didelis visuomenės susirūpinimas ekologiniais dalykais. Manau, jog yra labai gera proga išmokti savo susižavėjimą ar šventės apogėjų, kulminaciją pasiekti bei išreikšti šiuolaikiškesnėmis ir ekologiškesnėmis priemonėmis. Yra lazeriai, įvairiausi šviesų žaismai. Jie gali duoti ne ką mažesnį efektą. Pigiau tai ar brangiau, negaliu pasakyti. Bet tikrai bus ne tik ekologiškiau, bet ir saugiau, ramiau. Mažiau aistrų kils ir visuomenėje. Tikiuosi, jog nusivylusių ir nusiminusių bus kur kas mažiau, nei tokiu sprendimu besidžiaugiančių“, – sakė V. Grubliauskas.

Praėjusiųjų metų lapkričio pabaigoje Klaipėdos miesto savivaldybės taryba uždraudė civilines pirotechnikos priemones naudoti Teatro ir Atgimimo aikštėse bei specialiais įspėjamaisiais ženklais pažymėtose teritorijose.

Tačiau šis draudimas galiojo nuo praėjusiųjų metų gruodžio 1 d. iki šių metų sausio 10 d.