Šią savaitę Vilniaus lietuvių namai pradeda seminarus mokytojams, kurie mokys iš Ukrainos atvykusius vaikus. Nors skaičiai nuolat kinta, šiomis dienomis Lietuvoje skaičiuojama apie 6 tūkstančius nuo karo pabėgusių vaikų, apie pusantro tūkstančio jų registravosi mokytis Lietuvos mokyklose lietuvių ar kitomis kalbomis.

Seminarai nuotoliniu būdu bus organizuojami kovo 21–24 d. ir balandžio 4–7 d. Kadangi renginiai sulaukė didelio susidomėjimo, seminarų galės būti organizuojama ir daugiau, kad visi norintys mokytojai galėtų dalyvauti.

Be to, Vilniaus lietuvių mokytojai, turintys didelės patirties, kaip mokyti užsieniečius, nuo kovo 14 d. kiekvieną darbo dieną 14.30–16.30 val. nuotoliniu būdu konsultuoja Lietuvos mokytojus, mokančius ar mokysiančius ukrainiečius vaikus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mokyklų vadovams ir pavaduotojams kovo viduryje taip pat surengė nuotolinę vaizdo konferenciją, per kurią buvo aptariama, kaip priimti Ukrainos karo pabėgėlius į švietimo įstaigas, kokie gali būti atvykusiųjų vaikų ugdymo organizavimo modeliai, kokie nuo karo pabėgusių vaikų adaptacijos ypatumai, ir pan. Jeigu bus poreikis, konsultacijų, seminarų bus rengiama ir daugiau.

Atvykusiems iš užsienio asmenims mokyti Lietuvos savivaldybėse yra suburtas geriau pasirengusių priimti į Lietuvą atvykstančius ar grįžtančius vaikus mokyklų tinklas. Šiuo metu mokyklų tinklą sudaro daugiau kaip 60 mokyklų, turinčių gerąją patirtį mokant iš užsienio atvykusius mokinius. Savivaldybių mokyklas, kurios turi mažiau patirties, kaip ugdyti iš užsienio atvykusius ar grįžusius vaikus, ministerija kviečia konsultuotis su šio tinklo mokyklomis.

Lietuvos mokytojai taip pat kviečiami naudotis metodine medžiaga, kuri prieinama Vilniaus lietuvių namų, Nacionalinės švietimo agentūros, kituose mokytojams skirtuose viešuose interneto šaltiniuose.

Visi iš Ukrainos atvykę vaikai priimami mokytis dažniausiai į bendras klases. Pirmosiomis dienomis labai svarbi adaptacija, kad vaikas pasijustų saugus, aprimtų emocijos. Todėl kiekvienam atvykusiam mokiniui numatomas adaptacijos laikotarpis, kurio trukmė individuali. Šis laikas skiriamas ir mokinio gilesniam pažinimui, supažindinimui su mokymosi aplinka, mokytojais. Adaptacijos laikotarpiu išsiaiškinami mokinio ar jo tėvų, globėjų tolesnio mokymosi lūkesčiai, mokinys įtraukiamas į neformaliojo švietimo veiklas. Į ugdymo procesą mokinys įtraukiamas pamažu, jam parengiamas individualus ugdymo planas. Mokyklos laisvos spręsti, kaip organizuoti vaikų ugdymą. Mokytojai kartu su švietimo pagalbos specialistais gali įvertinti, koks ugdymo kelias bus geriausias atvykusiam vaikui: ar jam geriau mokytis vienoje klasėse su bendraamžiais, ar atskirai tik lietuvių kalbos, ir kiek turėtų trukti adaptacijos laikotarpis.