Atsakome į klausimą „kaip galiu padėti kariuomenei būdamas civiliu?“. Šis klausimas mus pasiekia iš žmonių, kurie, spėjame, gyvenimo greičiausiai nenori sieti su kariuomene, tai šįkart į tarnybą ateiti ir nesiūlysime. Bet klausimas dažnas, eina koja kojon su „kur mano šautuvas“, todėl reaguojame ir atsakome viešai.

Taigi, jei turime šį klausimą galvoje, štai dalykai, ką galime nuveikti:

Pirmasis labai buitinis, bet privalome pasakyti, nes šiam klausimui dar trūksta reikiamo dėmesio - įkalbėkite savo draugą, kuris yra šių metų šauktinių sąraše, ateiti atlikti 9 mėnesių tarnybos pirmumo tvarka. Sakysime, pažįstate žmogų, kuris pateko į šių metų sąrašus ir yra koks keturiasdešimttūkstantasis įrašas juose. Kad toks žmogus bus pašauktas tarnauti – praktiškai nulis šansų, tačiau jis gali paskambinti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą (visi kontaktai www.karys.lt) ir pasiprašyti priimamas į kariuomenę. Kas iš to? Natūralu, kad taip pasielgs žmogus, kuriam tarnyba nėra visiškai svetima ir tokiu pasirinkimu jis vienu vienetu sumažins Lietuvos kariuomenei rūpestį kažką į tarnybą pašaukti privalomai. Taip, karas Ukrainoje labai ženkliai padidino susidomėjimą karių savanorių tarnyba ir naryste Lietuvos šaulių sąjungoje, tačiau pagrindinis tarnybos būdas vis dar laukia savo dėmesio – ženklaus padidėjimo atlikti šauktinio tarnybą pirmumo tvarka vis dar nėra. Sutinkame, kad ši tarnyba nėra pats lengviausias kelias gauti kario įgūdžių, tačiau šiaip lengvų kelių išvis nėra arba jie gerai užminuoti.

Antrasis – pasirūpinkime ne tik kariuomene, bet ir valstybe. Mes nesame atskiri kūnai, kariuomenė yra valstybės komponentas ir vienas iš valstybingumo garantų, bet tų garantų yra ir daugiau, nebūtinai tik kariuomenė. Čia grįžtame prie to, ką jau esame sakę – kiekvienas iš mūsų, gerai dirbdamas savo darbą, daro lygiai tą patį, ką daro kariuomenė – prisideda prie valstybingumo, valstybės funkcionavimo. Kitaip tariant, norite padėti kariuomenei – suremontuokite daugiau automobilių per dieną, iškepkite tiek kruasanų, kad patenkintumėte didesnio klientų rato poreikį, greičiau pasiūkite prašytą drabužį arba neatidėkite siuntos pristatymo rytojui, jei, truputį pasistengę, galite pristatyti dabar.

Trečiasis – pasirūpinkime savimi. Gyvename įtemptais laikais, negalime atspėti ateities, bet dabar turime laiko investuoti į save. Išnaudokime sukilusią motyvaciją ir mokykimės. Ko mokytis? Visiems, kurie norėjo įgyti bazinių karinių įgūdžių, jau siūlėme mažinti pirmųjų kartų skaičių. Nueiti pašaudyti, sudalyvauti išgyvenimo mokymuose, o šįkart pirmųjų kartų sąrašą plečiame ir siūlome mokytis visko, ką už mus kol kas daro kiti. Absoliučiai bet ko pagal šį kriterijų. Vadinasi, jei po šiai dienai nesame sau išsivirę sriubos – prašom, pirmasis mokslas, padarykime tai šįvakar. Jei nesame pasikeitę automobilio rato – pamėginkime nelaukdami, kol gyvenimas privers. Pernakvokime palapinėje, sušilę prie pačių užkurto laužo. Kas iš to: pirma, stiprės kiekvieno iš mūsų pasirengimas ir jei kartais nutiktų diena X, mūsų nebeišgąsdins tai, kad kažkur nebus aptarnaujančio personalo, plius netapsime našta kitiems. Antra, patys jausimės ramesni ir galėsime gerai dirbti savo tiesioginį darbą, o iš to išloš visi, tą jau esame minėję. Na ir trečia – sulig kiekvienu pasirengusiu, ramiu ir žinančiu ką daro Lietuvos žmogumi mažėja mūsų, kaip taikinio, patrauklumas.

Lietuvos kariuomenė irgi jau trisdešimt su viršum metų diena iš dienos mokosi, kaip teisingai atlikti valstybės ginkluotą gynybą. Tai veikia dvejopai – ir išmokstame gintis, ir nuolat vėsiname kitų norą mūsų žinias išmėginti.

***

Primename:

1) Į mums užduodamus klausimus atsakinėjame viešai.

2) Būsime atviri ir ne visada sakysime tai, ką norite girdėti.

3) Nemėginsime atspėti ateities.

4) Esame statutinė organizacija ir turime apribojimų – nesikišame į kitų institucijų atsakomybę ir nekomentuojame politinių sprendimų

5) Atsakymai parašyti tikrų žmonių, tikrų karių – ne šabloniniai ir ne automatiniai