Vakar socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė dalyvavo Italijoje, Romoje, vykstančioje konferencijoje „Už horizonto: nauja vaiko teisių era“, skirtoje pristatyti naują Europos Tarybos Vaiko teisių strategiją 2022–2027 m. Šį dokumentą Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė vasario pabaigoje ir juo savo darbe vadovausis 6 metus.

„Kartu su žingsniais, kurie sustiprino vaikų teisių apsaugą, šiandien, deja, matome daugybę siaubingų įvykių, – Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes, kai kenčia ir žūsta vaikai, žūsta nekalti ir taikūs Ukrainos žmonės. Baisios naujienos iš Ukrainos miestų verčia mus tapti karo nusikaltimų prieš vaikus liudininkais. Todėl šioje, pasikeitusios pasaulio realybės šviesoje, turime permąstyti kiekvienos šalies galimus žingsnius vaiko teisių apsaugoje užtikrinant, kad reikiama pagalba pasiektų tuos vaikus, kurie vis dar yra Ukrainoje ir tuos, kurie nuo karo bėga į Europos valstybes“, – sako ministrė M. Navickienė.

Net atvykus į kitas šalis, vaikams gali kilti grėsmės, pavyzdžiui, prekyba vaikais, neteisėtas įvaikinimas ir kitos išnaudojimo formos. „Todėl mes turime parodyti savo vienybę ir solidarumą, dėti visas įmanomas pastangas ir išteklius, kad būtų pašalintas net menkiausias pavojus dėl tolesnio vaikų išnaudojimo ir kančių. Manau, kad Europos Tarybos Vaiko teisių strategijos prioritetinė sritis „Vaikų teisės krizinėse ir ekstremaliose situacijose“ pareikalaus daugiausiai mūsų dėmesio šiandien, rytoj ir artimiausioje ateityje“, – pažymėjo ministrė M. Navickienė.

Pasak M. Navickienės, vaikai, kaip ir kiekvienas žmogus pasaulyje, turi teisę naudotis visomis žmogaus teisėmis, apimančiomis pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines sritis. „Tačiau reikia dar daug nuveikti skatinant priemones, kurios užtikrintų lygybę, teisingumą ir lygias galimybes vaikams“, – pabrėžė ministrė M. Navickienė.

Pasak M. Navickienės, esame įpareigoti padaryti daugiau nei darome iki šiol. Vaikams neužtenka išvykti iš Ukrainos, kad būtų visiškai apsaugotos jų ir artimųjų gyvybės. Ministrė pabrėžė, kad Lietuva parengusi pasirašyti sutartį su Ukraina, kuria garantuojama, jog į Lietuvą atvykę vaikai iš Ukrainos nebus įvaikinami – nei Lietuvoje, nei kitose šalyse. Taigi, jokios įvaikinimo procedūros nebus pradėtos ar tęsiamos tol, kol vaikai negrįš į Ukrainą.

Be to, buvo padaryti teisės aktų pakeitimai, kad globa galėtų būti nustatyta spartesnėmis procedūromis tiek Ukrainos piliečio šeimoje, kuri atvyksta kartu su vaiku ir yra susijusi su vaiku giminystės ar emociniais ryšiais, tiek lietuvių šeimoje. Procedūros supaprastintos, todėl vaikui per kelias dienas garantuojamas teisėtas atstovas. Taip pat buvo padaryti teisės aktų pakeitimai, užtikrinantys, kad vaikų grupės iš Ukrainos vaikų globos įstaigų kol kas galėtų būti apgyvendintos kartu, kad būtų sumažintas trauminis poveikis, kurį gali sukelti vaikų atskyrimas. Tuo pačiu užtikrinamos piniginės išmokos, paslaugos ir kitos paramos vaikams ir šeimoms priemonės.

Lietuvoje daug dėmesio skiriama vaikų gerovės priemonių kūrimui ir pastangų stiprinimui. Svarbu, kad vaikai iš labiausiai pažeidžiamų grupių galėtų naudotis visomis savo teisėmis. Pasak ministrės M. Navickienės, pristatomos naujos paslaugos vaikams, pavyzdžiui, rizikingo elgesio ir vaikams su negalia. Beveik 100 mln. eurų skirta paslaugoms vaikams su negalia ir jų šeimoms, kurios bus plėtojamos Europos Sąjungos Vaiko garantijų kontekste. Vykdant Šeimos politikos plėtros programą, suplanuotos ir įvairios prevencinės paslaugos vaikams ir šeimoms. Vaikų dalyvavimas – dar viena svarbi sritis, o gražus to pavyzdys Lietuvoje – šalia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veikianti Vaikų taryba. Tai patariamoji institucija, kuri veikia priimant su vaikais susijusius sprendimus.