Vakar šalia Judrėnų esančioje lakūno Stepono Dariaus gimtinėje-memorialiniame parke Dariaus kaime triukšmingai atšvęstos „Lituanicos“ skrydžio per Atlantą 80-osios metinės.

Šventė į Dariaus kaimą sutraukė šimtus žiūrovų, pieva šalia lakūno gimtosios sodybos buvo pilna iš įvairiausių kraštų suvažiavusių automobilių.

Tiesa, ne visus domino iškilmingos kalbos, koncertai ar kelių lėktuvėlių apžiūra. Dešimtys žmonių skrydžio metines savitai šventė šalia automobilių išsitiesę paklotėlius, susidėję vaišes ir pakvietę prisijungti draugus ir pažįstamus. Ne vienas tikėjosi, kad čia pat galės pasigrožėti ir parodomaisiais ultra lengvųjų orlaivių, skraidyklių, parasparnių, parašiutininkų, oreivių pasirodymais danguje. Deja, vėjuota diena lėmė, kad skraidančių aparatų danguje buvo nedaug.

Užsakomieji skrydžiai virš Stepono Dariaus tėviškės taip pat nebuvo labai populiarūs. Daugelį svajojusių paskraidyti atbaidė skrydžio kaina – 200 litų už trumpą skrydį trims žmonėms.

Šventės akcentas – legendinė „Lituanica“

Tačiau lėktuvas, sukurtas pagal tikrąjį istorinės „Lituanicos“ modelį, abejingų nepaliko.

Tiksli lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno legendinio lėktuvo „Lituanica“ kopija sukurta 1983 metais kuriant filmą apie Atlantą perskridusius lakūnus „Skrydis per Atlantą“. Vėliau lėktuvas dalyvavo ne vienoje aviacijos šventėje, buvo saugomas Kauno aviacijos muziejuje. Muziejinis eksponatas šiemet į orą pakilo po 10 metų pertraukos.

Į Dariaus kaimą legendinės „Lituanicos“ kopija atskrido iš Kauno, kur vakar taip pat vyko didžiulė aviacijos šventė, skirta 80 metų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui per Atlantą pagerbti. Lėktuvas iš Kauno, pakeliui į Judrėnus keletą parodomųjų ratų danguje praskrido ir virš Stasio Girėno gimtinės, kur vakar taip pat vyko šventiniai renginiai.

Galiausiai „Lituanicos“ kopiją pilotuojantys aviatoriais nutupdė lėktuvą šalia S.Dariaus gimtinės.  

Žmonės apžiūrinėjo lėktuvą, ant rankų kėlė vaikus, kad šie galėtų pamatyti, kaip atrodė legendinių pilotų kabina, skaitė užrašus ant lėktuvo šonų, kalbino pagal istorinį modelį atkurto lėktuvo pilotus.

Šį lėktuvą pilotuoja jo gamintojas Vladas Kensgaila ir Sigitas Noreika. „Lituanica“ kopija buvo sukurta rusiško lėktuvo JAK-12M pagrindu.

Po dešimties metų stovėjimo muziejuje teko atlikti nemažai darbų ir procedūrų, kad „Lituanica“ vėl pakiltų į dangų. Šiemet, po remonto,  „Lituanica“ gavo Civilinės aviacijos administracijos leidimą skraidyti. Toks leidimas išduodamas metams.

 „Lituanicos“ kopija įprastai skrenda 120-130 km/val. greičiu, o per valandą skrydžio sunaudoja apie 25-30 litrų aviacinio kuro, kurio litro kaina siekia apie 6 litus.

„Pasibaigus filmavimui, 1983 m. vasarą su "Lituanica" dalyvavau transatlantinio skrydžio 50-mečio minėjimuose. Pirmasis iš jų įvyko S.Dariaus tėviškėje Judrėnuose. Lėktuvą reikėjo atsigabenti sunkvežimiu ir surinkti. Į šventę suvažiavę svečiai sėdi prie stalų, kiloja taureles, o aš, alkanas, likęs be padėjėjų, turiu krapštytis prie lėktuvo. Laimė, pasimaišė šaunus žemaitis, vietinis milicijos įgaliotinis. Pasinaudodamas suteikia valdžia jis netrukus man pristatė visą būrį talkininkų. Po darbo prisėdau prie stalo ir pyktis praėjo. Per naktį "Lituanicą" nugabenome į S.Girėno gimtinę Vytogalą, vėliau dalyvavau aviacijos šventėje Vilniuje. Taip ir skraidžiau su šiuo legendiniu lėktuvu aviacijos šventėse iki 1989 m. gegužės 14 dienos, kada atskraidinau jį į Kauno Aleksoto aerodrome kuriamą Lietuvos technikos muziejų“, - yra pasakojęs žiniasklaidai  Vladas Kensgaila.

Įsibėgėjus šventei, istoriją menantis, pagal tikrąjį „Lituanicos“ modelį sukurtas lėktuvas pakilo į dangų, apsuko keletą ratų virš S.Dariaus gimtinės ir išskrido į Marijampolę, kur šiandien taip pat vyksta aviacijos šventė.

Šventėje – S.Dariaus giminaičiai

Likusieji švęsti klausėsi koncerto, bendravo. Tačiau nė akimirkai nenutrūko ir srautas į S.Dariaus gimtinėje įrengtą muziejų. Žmonės nuolat apžiūrinėjo ekspoziciją, patys skaitė ir vaikams rodė dokumentus, fotografijas. Ne  vienas stabtelėjo kambaryje, kur per televizijos ekraną buvo rodomi legendiniam skrydžiui sukurti dokumentiniai filmai.

Šventėje budėjo ir dirbo keli policijos ekipažai. Pareigūnams buvo ką veikti, nes ne vienas šventės dalyvis padaugino tauriųjų gėrimų.

Kaip šiandien naujienų portalui „Mano Gargždai“ sakė Lakūno Stepono Dariaus gimtinės muziejaus vadovas, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Mečislovas Raštikis, labiausiai apmaudu, kad vėjas sutrukdė žiūrovas parodyti įspūdingesnę aviacijos programą.

„ Visi kiti  šventės  elementai buvo sėkmingi – koncertai, publika, sveikinimai, tačiau žmonėms pritrūko aviacijos aparatų įvairovės. Deja, lengviesiems orlaiviams pakilti į dangų sutrukdė oras, o prisikviesti kai kuriuos dalyvius buvo sunku dėl tą pačia dieną Kaune vykusios didžiulės šventės,  – sakė M.Raštikis. – Tiesa, situaciją gelbėjo „Lituanicos“ kopijos nusileidimas šventėje. Žmonėms didžiulį įspūdį padarė galimybė pamatyti išvaizdos prasme tiksliai nukopijuotą „Lituanicą“. Šio skraidančio muziejaus eksponato viduje įranga, aišku, yra kitokia nei buvo prieš aštuoniasdešimt metų „Lituanicoje“.

Pasak M.Raštikio, smagu, kad šventėse dalyvauja ir S.Dariaus palikuoniai. Šiemet šventėje Dariaus kaime, kartu su visais, „Lituanica“ jubiliejų šventė S.Dariaus dukros Nijolės Maštarienės sūnus  Skirmuntas Maštaras.

S. Darius ir S. Girėnas 1933 metų liepos 15 dieną lėktuvu „Lituanica“ išskrido iš Niujorko į Kauną. Jų skrydis nutrūko po 37 valandų 11 minučių tuometinėje Vokietijoje, o katastrofos aplinkybės taip ir liko miglotos. Lakūnai nenusileidę nuskrido 6 tūkst. 411 kilometrų. Tai buvo antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje. Lietuvių lakūnai taip pat buvo pirmieji, oficialiai iš JAV į Europą skraidinę oro paštą.

Seimas 2013-uosius yra paskelbęs lietuvių lakūnų skrydžio per Atlantą metais.