Lizduose jau cypsi besiplunksnuojantys paukščiukai, jauniklius veda kiškiai, šernai, lapės, stirnos, elniai. Pasitaiko, kad sparnuočių ar žvėrelių mažyliai iškrenta iš lizdų ar pasimeta nuo tėvų, o žmonės, manydami, kad daro gera, puola juos gelbėti. Aplinkosaugininkai primena, kad laukinius gyvūnus imti iš gamtos griežtai draudžiama, išskyrus atvejus, kai jie sužeisti.

„Ar reikėtų gelbėti miške sutiktą sužeistą lapę? Namo tempti sužeista kojele kiškelį? Imti ir tįsti namo ant žemės besiblaškantį pelėdžiuką? Tikrai ne, miške sužeistais paukščiais ir žvėrimis pasirūpina plėšrūnai. Natūralioje aplinkoje laukinių gyvūnų gelbėjimas yra jų reikalas, mes neturime kištis į gamtos procesus, nes ji pati puikiai susitvarko“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.

Pasak jo, po tokių bereikalingų „gelbėjimo operacijų“ jaunikliai dažniausiai žūsta, nes jų nebeprisileidžia gentainiai, greičiau sumedžioja plėšrūnai. Kadangi nebebijo žmogaus, juos užpuola šunys, katės, partrenkia automobiliai. Todėl radus bet kokio žvėries jauniklį, reikia kuo greičiau pasitraukti iš tos vietos.

Kitas dalykas, jei gyvūnas patenka į urbanizuotą aplinką ir susižeidžia ten, pavyzdžiui, į ką nors atsitrenkia ar įsipainioja. Visų pirma reikia įvertinti, ar jis tikrai sužeistas. Norint tuo įsitikinti, jį reikėtų pavaikyti. Jeigu rastinukas juda įprastai, privalu jį palikti ramybėje.

Jeigu matyti, kad jaunikliui reikia pagalbos, kreipkitės į gyvūnų globos tarnybų specialistus. Jie patars, ką daryti toliau, įvertins, ar gyvūno sugavimas nepablogins situacijos, ar gaudant jis nežus nuo patirto streso, ar išgyvens po operacijos.

Išsamesnės informacijos rasite Gyvūnų globėjų asociacijos tinklapyje, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ tinklapyje. Taip pat galima skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba Aplinkos apsaugos departamentui tel. (8 5) 273 2995.

Gamtininkų teigimu, laukinių gyvūnų jaunikliai labai retai praranda tėvus. Jeigu tuo metu, kai jauniklius  pastebėjote, jie yra vieni, nereiškia, kad juos paliko. Dažniausiai mama pasitraukia išgirdusi artėjantį žmogų, o jam nuėjus sugrįžta. Tėvai jauniklius palieka vienus ir išsiruošę į medžioklę. Jaunikliai gali ilgai išbūti guolyje ar urve, nereaguodami į aplinką.

Kadangi jaunikliai neturi kvapo, plėšrūnai jų neaptinka, ir jie yra saugūs. Tačiau tik kol jų nepaliečia žmogus. Esant reikalui, jauniklius paimti ar perkelti galima tik su pirštinėmis, apsukus rankas audeklu arba žolėmis, kad į kailiuką neįsigertų žmogaus kvapas. Jeigu mažasis miško gyventojas atsidūrė pavojingoje vietoje, prie kelio ar atklydo prie gyvenamųjų teritorijų, į miestą, jį reikia neliečiant plikomis rankomis išnešti į saugią aplinką ir palikti.

Ornitologai pataria pastebėjus nevikriai skraidantį, bet jau plunksnuotą paukščiuką, kuris nėra sužalotas, palikti ten, kur radote. Tėvai tikrai bus netoliese ir, kai pasišalinsite, jaunikliu pasirūpins. Imti ir įkelti į medžio ar krūmo šakas derėtų tik jei jam gresia pavojus – arti matyti plėšrūs gyvūnai, atakuoja varniniai paukščiai, jis yra ant šaligatvio, važiuojamoje kelio dalyje.

Tačiau, jei mažylio kūną dengia pūkai, yra plikų vietų, jis silpnai laikosi ant kojų – tokį paukštelį dera mėginti grąžinti į greičiausiai netoli esantį lizdą. Nereikėtų to daryti su pelėdų ar varnų jaunikliais, nes netoli esantys tėvai gali pulti žmogų. Varnos ypač atkakliai gina savo neskraidančius jauniklius ir gali atakuoti. 

Radus lizdą su iškritusiais neplunksnuotais ar mažai plunksnuotais jaunikliais, į nedidelę kartoninę dėžutę surinkite jo likučius, sudėkite paukščiukus ir įkelkite į saugią vietą medyje ar krūmuose šalia radimo vietos. Jums pasišalinus, alkani jaunikliai skleidžiamais garsais prisikvies tėvus.

Atkreipiame dėmesį, kad neteisėtai paimti laukiniai gyvūnai gali būti konfiskuoti. Už neteisėtą jų paėmimą, net turint geranorišką tikslą padėti, išgelbėti, gresia ir administracinė atsakomybė. Jeigu gyvūnas dėl jį paėmusio žmogaus kaltės neišgyventų, būtų skaičiuojama gamtai padaryta žala. Tai numato Laukinės gyvūnijos įstatymas ir kiti teisės aktai.