Antradienio Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje Tarybos nariai ilgai diskutavo, kurį Daugiafunkcio sporto centro projektą reikėtų pradėti realizuoti. Šiuo metu yra renkamasi tarp dviejų idėjų, kurios būtų įgyvendintos skirtingose vietose: seniau parengto Dariaus ir Girėno g. 4 arba naujojo Kvietinių g. 26 pastato statybos projekto.

Abu projektus reikėtų koreguoti

Dariaus ir Girėno g. 4 projekto pastato plotas siekia 6500 kv. m., turi daugiau nei 200 automobilių stovėjimo aikštelės vietų ir be ledo arenos kainuotų 28 mln. eurų.

Kvietinių g. 26 pastatyto Daugiafunkcio sporto centro plotas būtų 4500 kv. m., šalia jo būtų 140 vietų automobiliams, jo kaina siektų 21 mln. eurų.

Abu projektai turėtų vienodo dydžio baseinus – 4 takų ir 25 metrų ilgio.

Tarybos narys Nerijus Galvanauskas pasiteiravo, kiek laiko prireiktų ištaisyti Dariaus ir Girėno g. projekto trūkumus.

„Tokio dydžio projekto korektūra yra praktiškai paties projekto rengimas iš naujo, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis yra parengtas pagal senus 2016–2017 m. teisės aktus. Tad vien tai užtruks metus ar pusantrų, o leidimą statybai turėtume už poros metų, tada ir galėtume pradėti statybas. Rangos darbų pirkimas, kalbant apie tokio dydžio projektus, taip pat tęsiasi ilgai“, – tvirtino Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Vytautas Valantinas.

Pasak V. Valantino, Kvietinių g. projektas yra šviežiai parengtas, atitinkantis teisės aktus, bei turintis leidimą statybai.

Opozicijos atstovas Sigitas Karbauskas pasidomėjo, kurio projekto salė būtų tinkama ir LKL varžyboms.

„Šiuo metu nė viename projekte nėra suprojektuota LKL reikalavimus atitinkanti salė. LKL normatyvuose svarbiausia yra vietų skaičius. Pagrindinis reikalavimas LKL lygio salei – žiūrovų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 1200 sėdimų vietų. Kvietinių g. projekte yra numatyta 800 vietų, o Dariaus ir Girėno g. – apie 1100 vietų. Tad didinant vietų skaičių, tiek viename, tiek kitame projekte atsimušame į sieną su kitais reikalavimais, t.y. reikia užtikrinti higienos normų reikalavimus. Atsiranda ir problema su automobilių stovėjimo vietų aikštele, tačiau ji galėtų būtų išspręsta“ , – paaiškino Savivaldybės vyr. inžinierė Aistė Daukantienė.

N. Galvanauskas pridūrė, kad esant poreikiui, Kvietinių g. modeliuotojai nurodė, jog galėtų padidinti žiūrovų vietų skaičių iki 1300. Tačiau, Tarybos nario nuomone, su Dariaus ir Girėno g. projektu būtų sudėtingiau – jį reikėtų perprojektuoti.

Nuomonės išsiskyrė

Kalbėdamas apie balsavimo motyvus, N. Galvanauskas rėmėsi ir anksčiau atliktais tyrimais.

„2010 m. buvo parengta parko galimybių studija, kurioje VGTU architektai paragino įrengti dar vieną traukos objektą Gargždų parke. Man atrodo, kad vienoje vietoje stadionas, krepšinio arena ir baseinas papildo vienas kitą. Be to, pasirinkdami Dariaus ir Girėno projektą, negalėsime jam gauti finansavimo iš valstybės biudžeto. Kvietinių g. projektas yra pigesnis ir greičiau įgyvendinamas“, – teigė N. Galvanauskas.

Jam antrino ir Tarybos narys Alfredas Šiaulys.

„Manau, kad įgyvendinus projektą Kvietinių g., atsigautų Gargždų miesto vietos, kurios šiandien yra tuštesnės. O Dariaus ir Girėnų g. projektą vertinu labiau kaip verslininkų projektą – ir kalbantis su kai kuriais Tarybos nariais jie sako, kad balsuoti už šią idėją juos įtikino verslininkai. O ir pats projektas yra skylėtas, tad plėtokime užbaigtą Kvietinių g. sporto centro idėją“, – ragino A. Šiaulys.

Kitą pasiūlymą palaikė S. Karbauskas.

„Vykdytos apklausos metu 95 proc. respondentų pasakė, kad nesutinka, kad Daugiafunkcis centras būtų perkeltas iš Dariaus Girėno į Kvietinių g. Ir Architektų sąjungos išvada buvo, kad prie parko norima tarsi dramblį į vištidę patupdyti“, – piktinosi S. Karbauskas.

Kai kurie Tarybos nariai nusišalino nuo balsavimo. Meras Bronius Markauskas tokį savo sprendimą motyvavo valdančiųjų vienybės trūkumu.

„Valdanti dauguma yra sudaroma tada, kada yra nusprendžiama dėl darbų ir strategijos. Šiuo atveju valdantieji patys nesutaria, kurį projektą įgyvendinti, tad dabar Tarybos posėdyje turėsime rinktis iš dviejų sprendimų. Neįsivaizduoju, kaip šiandien laimėjus vienam iš projektų, jis galėtų būti įgyvendinamas, jeigu valdančiosios daugumos nuomonės yra pasidalinusios per pusę“, – tvirtino B. Markauskas.

Balsavimo metu valdantieji buvo nevieningi. Socialdemokratai ir kai kurie konservatoriai bei opozicionieriai balsavo už Dariaus ir Girėno g. projektą. Tuo metu liberalai, kai kurie konservatoriai bei opozicijos atstovai pasirinko Kvietinių g. alternatyvą.

Už Dariaus ir Girėno g. projektą balsavo 10 Tarybos narių: A. Adomaitis, R. Cirtautaitė, V. Dačkauskas, J. Dromantas, J. Dumašius, S. Karbauskas, V. Kura, L. Liutikienė, V. Normantas, M. Pocius.

Už Kvietinių g. projektą balsavo 10 Tarybos narių: A. Balnionienė, N. Galvanauskas, A. Gudauskienė, A. Katkus, R. Linkienė, V. Macijauskas, V. Ronkaitytė, V. Skuodas, A. Šiaulys, A. Vasylius.

Balsavime nedalyvavo 6 Tarybos nariai: R. Daubaris, B. Markauskas, L. Motuzienė, V. Riaukienė, R. Simonavičius, A. Vainius. Po paskutinės pertraukos prie posėdžio neprisijungė ir balsavime nedalyvavo V. Butkus.

Nė vienam sprendimo projektui nepritarta.