Gegužės 16 d. startavo Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) inicijuota informacinė civilinės saugos kampanija „Žinojimas saugo“. Visą mėnesį PAGD pareigūnai kartu su šalies savivaldybių civilinės saugos specialistais lankys vietos bendruomenes, mokyklas, susitiks su seniūnais ir socialiniais darbuotojais, senjorais ir negalią turinčiais žmonėmis. Civilinės saugos ekspertai patars, kaip elgtis įvairių ekstremaliųjų situacijų metu, parodys, kaip susikrauti išgyvenimo krepšį, padės nustatyti perspėjimo pranešimus mobiliuosiuose telefonuose, atsakys į kitus gyventojams rūpimus civilinės saugos klausimus.

Šiandien iš sostinės Katedros aikštės išlydėtos 5 civilinės saugos lektorių komandos, kurias sudarys Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio priešgaisrinių gelbėjimo valdybų civilinės saugos specialistai. Civilinės saugos akcijoje dalyvaus visos šalies savivaldybės – planuojama surengti per 60 renginių.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, stiprinant civilinę saugą susiduriama su daugybe iššūkių, nes dešimtmečiais tam nebuvo skiriama deramo dėmesio. Todėl dabar labai svarbu, kad šalies gyventojai būtų kuo geriau informuoti, kaip elgtis galimų nelaimių, grėsmių ir pavojų atvejais.

„Sakoma: informuotas – apginkluotas, todėl turime investuoti į šalies gyventojų žinias nedelsiant. Ilgalaikė civilinės saugos sistemos tobulinimo koncepcija taip pat kuriama, tačiau žmonėms matant aštrėjančią geopolitinę situaciją klausimai kyla dabar. Nors civilinės saugos specialistų sumažėję dešimteriopai, startuojame su turimomis pajėgomis, kad šalies gyventojus tiesiogiai pasiektų praktinė informacija ir jie būtų geriau pasiruošę įvairioms ekstremaliosioms situacijoms“, – sako vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

PAGD direktorius Saulius Greičius teigė, jog daugybę metų gyventojai neskyrė reikiamo dėmesio savo saugai: „Tik geopolitiniai įvykiai paskatino domėjimąsi civiline sauga ir pasirengimu ekstremaliosioms situacijoms. Todėl ši civilinės saugos akcija yra puiki proga kiekvienam mūsų ne tik pagalvoti, bet ir pasirūpinti savo saugumu.“

Direktorius S. Greičius priminė ir iš Mariupolio spėjusios išvykti moters pastebėjimus: „Ji teigė nemaniusi, kad tai įvyks, bet tik tada, kai prasidėjo karas, supratusi, kodėl automobilio bakas turi būti pilnas kuro, kokie svarbūs tapo telefonų numeriai, surašyti užrašų knygelėje. Ji sakė, jog visa tai jai ir vaikams padėjo laiku išvykti iš pavojaus zonos.“

Visuomenės apklausos rodo, kad šalies gyventojai stokoja žinių apie galimus pavojus ir tik kas dešimtas gyventojas žino, kaip reikėtų elgtis ekstremalių situacijų metu. Reaguodami į karą Ukrainoje, gyventojai dar aktyviau domisi, kaip veiktų šalies gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, kaip apsisaugoti galimų grėsmių metu. Nors jokio tiesioginio pavojaus šiuo metu Lietuvos žmonėms nėra, tačiau noras žinoti – suprantamas.

Iškilus grėsmei ar įvykus nelaimei, gyventojai būtų perspėjami sirenomis, trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus bei per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją informuojami apie tolimesnius veiksmus. Informacijos apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms šalies gyventojai gali rasti specialioje svetainėje www.lt72.lt.

Šį rudenį taip pat startuos pasirengimo galimai avarijai Astravo AE informacinė kampanija, bus rengiamos valstybinio lygio civilinės saugos funkcinės pratybos ,,Civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai įvykus branduolinei avarijai Baltarusijos Respublikos teritorijoje esančioje atominėje elektrinėje“.

Pernai pirmą kartą patvirtintas pasirengimo avarijai Astravo AE priemonių planas, kurio įgyvendinimui penkeriems metams numatyta daugiau nei 90 mln. eurų.