Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir yra pasirengusi prisijungti prie euro zonos nuo 2015 m. sausio 1 dienos – tokias išvadas pateikė Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas paskelbtuose pranešimuose apie konvergenciją.

Pranešimuose pažymima, kad Lietuva, vykdydama ekonomines reformas ir atsakingą fiskalinę politiką, padarė didelę pažangą, siekdama narystės euro zonoje.

Europos Komisijos Konvergencijos pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai konstatuojama, kad balandžio pabaigoje vidutinė metinė infliacija Lietuvoje buvo 0,6 proc. ir tai yra gerokai žemesnis rodiklis nei 1,7 proc. Mastrichto kriterijus.

Valdžios sektoriaus deficitas 2013 m. buvo 2,1 proc. BVP (kriterijus – 3,0 proc. BVP), valdžios sektoriaus skola – 39,4 proc. BVP (kriterijus – 60 proc. BVP).

Vidutinių ilgalaikių palūkanų norma siekė 3,6 proc., tuo tarpu konvergencijos kriterijus – 6,2 proc. Nacionaliniai teisės aktai yra suderinti su Sutartimi, o lito ir euro keitimo kursas išlieka stabilus.

Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas bei ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Ollis Rehnas pranešė, kad EK pateikė pasiūlymą Europos Sąjungos Tarybai dėl Lietuvos priėmimo į euro zoną.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius: „Mūsų visų sutelktos pastangos ir nuoseklus darbas yra pastebėtas bei įvertintas. Euro įvedimas yra ekonomiškai ir politiškai apgalvotas strateginis Lietuvos žingsnis, siekiant spartesnio ekonomikos augimo, o kartu ir geresnio gyvenimo visiems šalies gyventojams. Euro įvedimas, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes šalia Lietuvos sienų, įgyja dar didesnę reikšmę. Tai dar vienas žingsnis į didesnį ekonominį, finansinį bei politinį mūsų šalies saugumą“.

„Simboliška, kad, paminėję Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį, esame labai arti naujo atskaitos taško, dar vieno istorinio valstybės raidos momento – šiandien Europos Komisija atvėrė Lietuvai duris į euro zoną“, – sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Ministro įsitikinimu, būti euro zonos nare Lietuvai reiškia didesnį užsienio partnerių pasitikėjimą valstybe, o tai − gausesnės investicijos, palankesnis skolinimasis, mažesnis nedarbas, augančios žmonių pajamos. „Palankus Europos Komisijos sprendimas – tik kelio pradžia. Turime užtikrinti, kad euras būtų laukiamas žmonių, o jo atėjimas – sklandus“, − sako R. Šadžius.

„Šiandieninės žinios iš Frankfurto ir Briuselio nėra staigmena – atsakingai atlikę namų darbus ir vykdę nuolatinę atitikties konvergencijos kriterijams stebėseną tikėjomės būtent tokio vertinimo“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo teigimu, paskelbtos Europos Sąjungos institucijų išvados – tai solidus patvirtinimas Europai ir pasauliui, kad savarankiškai krizę įveikusi Lietuva ne tik atkūrė savo ekonomiką, sustiprino bankų sektorių, bet ir padėjo pamatus tvariai plėtrai ateityje. „Pusę darbo atlikome nepriekaištingai, tačiau pusė darbo – tai tik gera pradžia“, – sako Lietuvos banko vadovas, pabrėždamas, kad narystė euro zonoje, o kartu ir Bankų sąjungoje suteiktų ne savaiminės gerovės garantijas, o naujų galimybių. Pasak V. Vasiliausko, „kad šias galimybes paverstume realybe, būtina sąlyga ir toliau bus ta pati – finansinis apdairumas, skaidrumas ir drausmė“.

2014 m. birželio 19 d. Lietuvos priėmimo į euro zoną klausimą svarstys euro zonos finansų ministrai (Euro grupė), birželio 20 d. – Europos Sąjungos finansų ministrų taryba (ECOFIN), birželio 26–27 d. numatyta diskusija Europos Vadovų Taryboje, liepos viduryje savo nuomonę po svarstymo skelbs Europos Parlamentas.

Galutinį sprendimą dėl Lietuvos priėmimo į euro zoną Europos Sąjungos Taryba ketina priimti liepos 23 dieną.

Lietuva bus 19-toji Europos Sąjungos valstybė narė, įsivedusi eurą.