Birželio 4 d. Gargždų karių kapinėse buvo perlaidoti karių, žuvusių Antrajame pasauliniame kare, palaikai. Perlaidojimo ceremonijoje dalyvavo Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė, Gargždų seniūnijos seniūnas Saulius Bakšinskis, Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Ivanovičius Udalcovas, Rusijos Federacijos generalinio konsulato Klaipėdoje atstovai, karo veteranų, visuomeninių organizacijų atstovai, mokiniai.

2012 m. lapkričio mėn. pabaigoje Kelio Jakai−Dovilai ruože ties Jakais  vykdant žemės kasimo darbus magistralinių tinklų numatomoje šulinio vietoje, buvo iškasti žmonių palaikų likučiai bei kareiviškos amunicijos dalys. 2013 m. birželio−liepos mėn. buvo vykdomi detalieji archeologiniai tyrinėjimai. VU medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedroje atlikti ir antropologiniai tyrimai. Išvadose teigiama, kad rasta masinė II Pasaulinio karo karių kapavietė. Pavyko atrasti vieną pilnai bei 6 fragmentiškai išlikusius palaidojimus. Preliminariais duomenimis, kapavietėje galėjo būti palaidoti bent 32 žuvusieji. Remiantis antropologiniais tyrimais, žuvusieji buvo 18−25 metų amžiaus, karinio konflikto metu patyrę daugybinius kūno sužalojimus Sovietų armijos kariai. Atlikus pirminį dantų vertinimą – galėjo būti kilę iš Azijos. Žuvusieji į kapo duobę buvo sumesti su turima amunicija, drabužiais bei avalyne. Pagal rastas kareiviškas sagas, vieną monetą, šalmus, drabužių liekanas, daroma išvada, kad tai Raudonosios armijos kariai, žuvę per „Klaipėdos operaciją“ 1944 m. pab. – 1945 m. sausio mėn.

Atsisveikinimo kalboje Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas priminė susirinkusiesiems, kad Klaipėdos rajone yra Gargždų, Dovilų ir Kretingalės karių kapinės bei kapavietė Vėžaičių miestelio kapinėse. Šiose kapinėse palaidota per 3000 Antrajame pasauliniame kare žuvusių rusų karių. Gargždų karių kapinėse palaidoti 496 rusų kariai. Rajone yra vienintelis žinomas vokiečių kareivio, žuvusios Antrajame pasauliniame kare, kapas Vanaguose, Endriejave – 37 Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių perlaidota dar 1927 m.

„Įvairių tautybių karių ir civilių žmonių kapai ne gimtojoje žemėje – toks yra XX a. antspaudas. Bėgant metams žuvusieji tampa artimesni, nes juos visus pradeda vertinti kaip tragiško laikotarpio aukas, žuvusias vykdant įsakymą. Dabar mūsų krašto žemė gyvena taikoje ir tikimės, kad taip bus visada. Suteikdami amžinąją poilsio vietą Antrajame pasauliniame kare žuvusiems tarybiniams kariams ir juos pagerbdami, tarsi dar sykį įrašome savo krašto istorijos puslapiuose vienintelį ir amžiną kiekvienos, bet ypač mažos tautos didžiausią norą – karai neturi pasikartoti“, – kalbėjo meras Vaclovas Dačkauskas.  

Ceremonijoje taip pat kalbėjo Klaipėdos miesto Kareivių pensininkų organizacijos pirmininkas Albertas Gerasimovičius Šerstniovas, Rusijos piliečių Klaipėdos asociacijos pirmininkas Anatolijus Grigorjevičius Lavritovas, Antrojo pasaulinio karo dalyvių organizacijos Klaipėdos miesto tarybos pirmininko pavaduotojas Ivanas Filipovičius Kika, buvusių konclagerių kalinių bendrijos narys Grigorijus Voroninas, Kultūros paveldo instituto atstovas Jurijus Trakšelis.

Religines apeigas atliko net trijų konfesijų atstovai: Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas, rusų stačiatikių ir musulmonų dvasininkai.

Kariai, palaidoti bendrame kape, taip pat buvo pagerbti tylos minute, o jų kapas paskendo gėlėse.

Klaipėdos rajono savivaldybės nuotraukos: