„Minu ore“ ir Gargždų krašto muziejaus dviračių žygis „Gargždams 760 metų - pažink istoriją mindamas dviratį. Pasienio miestelio istorijos“ prasidės jau šį šeštadienį, 10 valandą ryte. Dviratininkai kviečiami rinktis Rinkos aikštėje priešais bažnyčios šventorių.

Ekskursijos metu žygeiviai išgirs įdomią Gargždų miesto raidos istoriją nuo pirmosios žalvario amžiaus gyvenvietės įsikūrimo piliakalnio papėdėje, medinės katalikų bažnyčios, pasienio miestelio, baronų Rönne valdyto dvaro sodybos klestėjimo laikų ir galiausiai – permainingų karo metų nulemtų miesto raidos pokyčių.

Dviračių žygio-ekskursijos maršrutas drieksis Gargždų miesto gatvėmis ir aikštėmis, aplankant svarbiausias miesto istorines vietas.

Miesto centre žygio dalyviai išgirs pirmąsias senųjų Gargždų istorijas. Čia dėmesio verti  objektai - ąžuoliukas, postmodernistinio stiliaus šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia ir šventoriaus kompleksas su XIX a. statytomis akmenine varpine ir klasicistine koplyčia, Savivaldybės aikštė, technikos paminklas – pėsčiųjų tiltas per Klaipėdos g., vadinamasis „klebono tiltas“.

Žygis tęsis Klaipėdos gatve dviratininkų ir pėsčiųjų taku, judėsime iki Laugalių gatvės ir suksime į Laugalių parką link Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro. Prie Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro pastato – buvusios pasienio muitinės, karčemos ir siaurojo geležinkelio stoties, išgirsime dar daugiau istorijų apie senuosius Gargždus, tuomet kai šie buvo tapę pasienio miesteliu.

Vėliau, pavažiavę akmenimis grįsta Laugalių gatve, žygeiviai suks į Kretingos plentą, toliau važiuos Žemaitės gatve. Aplankysime senąsias miesto kapines, apjuostas XIX a. akmenine tvora ir klasicistinio stiliaus vartais, sužinosime, kur yra Lietuvos partizanų vado gen. Jono Žemaičio - Vytauto tėvų Petronėlės ir Jono Žemaičių kapas.

Maršrutas trumpai tęsis Žemaičių gatve, toliau pasukame į Parko gatvę, minsime link senojo miesto parko. Išklausę parko atsiradimo istoriją iš senojo parko pasuksime į Sodo gatvę ir sustosime Gargždų krašto muziejaus kieme. Bus proga nemokamai aplankyti Gargždų krašto muziejuje veikiančią archeologinių radinių iš Gargždų apylinkių parodą „Pradžių pradžia“ bei ekspoziciją „Tremtis ir rezistencija“, iš gido lūpų išgirsti su eksponatais susijusius pasakojimus.

Apžiūrėję parodą, toliau Sodo gatve minsime  link Minijos gatvės ir sukame į akmeniniu grindiniu leisimės žemyn pro vadinamąjį „bravoro kalną“ prie Minijos upės. Pervažiavę tiltą , pėsčiųjų ir dviratininkų keliu kilsime į Maciuičių kalną. Pravažiavę Maciuičių kaimą, važiuosime tiesiai į Gerduvėnų gatvę, link piliakalnio.  Išgirsime istoriją, kaip šalia kelio per 750-ąjį Gargždų gimtadienį atsirado lauko akmuo „Gargždai“.

Piliakalnio aikštelėje planuojama 30-45 min. pertrauka – piknikas. Pasistiprinus ir apžiūrėjus įspūdingą Gargždų (Kalniškės) piliakalnį, 166 nr. keliu važiuosime į Vėžaičius. Įvažiavę į Vėžaičių miestelį, pro baltuosius vartus suksime  į Liepų gatvę ir važiuosime link buvusios grafų Volmerių dvarvietės. Čia žygio dalyvių dėmesio lauks išlikusių Volmerių dvaro pastatų ansamblis: arklidės, jėgerio namas, spirito varykla, dveji dvaro vartai, namas, karvidė, svirnas, šv. Mergelės Marijos koplytėlė, medinė Šv. Kazimiero bažnyčia. Išgirdę įdomią Volmerių giminės istoriją toliau važiuosime per parką, suksime į Gargždus. Užbaigę istorinį maršrutą savivaldybės aikštėje, laikysimės dviračių žygių tradicijos nusifotografuoti su į viršų iškeltais savo dviračiais.

Po žygio, jo maršrutą ir gidės papasakotas istorijas publikuosime, todėl be jokio vargo galėsite pakartoti šį žygį su savo svečiais ar šeimos nariai.

Projektą „Minu ore“  viešoji įstaiga „Mano Gargždai“  įgyvendina su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parama.

Registruotis galite elektroniniu paštu:  . Registruodamiesi nurodykite savo vardą, pavardę, amžių, kontaktinį telefono numerį, tam, kad burtų keliu išrinktume tris laiminguosius, kurie į žygį mins pasipuošę “Aš MYLIU Gargždus” marškinėliais.