Per 5 šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 7743 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 23,9 proc. Gaisruose žuvo 60 žmonių (2013 m. – 84), o 108 gyventojai (120) patyrė traumų. Tai pats mažiausias per vienuolika metų žuvusiųjų gaisruose skaičius.

Šiemet kilo 7 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 3 gaisrai pasiglemžė po 3 gyvybes. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 92 žmonių gyvybes (tarp jų 4 vaikų), 90 transporto priemonių, 559 pastatus, 672 gyvūnus.

Miestuose žuvo 23 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 37. Devyni žmonės žuvo Vilniuje, 7 – Vilniaus rajone, po 4 – Lazdijų ir Šalčininkų rajonuose, 5 – Kaune, 3 – Radviliškio rajone. 

22 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 14 žmonių žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi (pernai per tą patį laikotarpį – 28), 4 –dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Be to, 9 gyventojai žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, 2 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrengimų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Dar 9 gyventojų žūties priežastys tikslinamos.    

Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 4357 (56,3 proc. visų gaisrų), išdeginusių per 9 tūkst. hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius jose išaugo 42,9 proc.

964 gaisrai (12,5 proc. visų gaisrų) užgesinta gyvenamosios paskirties pastatuose. Juose žuvo 52 gyventojai (2013 m. – 66). Palyginti su pernai, gaisrų čia sumažėjo 3,6 proc. Be to, 528 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (6,8 proc. visų gaisrų), 487 kartus degė transporto priemonės (6,3 proc.), 52 – gamybos ir pramonės paskirties pastatai (0,67 proc.).

Miestuose užgesinti 3765 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3978. Ugnis sunaikino 147 pastatus, 154 transporto priemones, 1073 tonas pašarų, 3151 kv. m gyvenamojo ploto ir 6856 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (51,9 proc.), žolės deginimas (8,7 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,5 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (5,6 proc.), neatsargus rūkymas (1,7 proc.). Be to, įregistruoti 255 padegimai (3,3 proc.), 121 gaisras (1,6 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 647 gaisrų (8,4 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo ugniagesiai atliko ir 3241 kitą gelbėjimo darbą. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 24,1 proc. Be to, ugniagesiai gelbėtojai 1177 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje (25,1 proc. daugiau nei pernai), 1174 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms. 278 autoavarijose, panaudoję gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 53 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 26 žuvusiųjų kūnus. 149 kartus ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 59 skenduolius (pernai per tą patį laikotarpį – 50) bei išgelbėjo 14 gyventojų. Be to, ugniagesiams teko 290 kartų budėti nukenksminant sprogmenis (142,7 proc. daugiau nei pernai), 64 kartus likviduoti cheminius incidentus, 39 kartus surinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 105 gyventojus, iš jų 7 vaikus.

Prasidėjus karščiams, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai. Perkaitus saulėje, nešokti staiga į vandenį, pirma juo apsišlakstyti. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.