Socialiniuose tinkluose vis daugėja nuotraukų su laukinių gyvūnų jaunikliais ir klausimų, ką su jais daryti? Atsakymas paprastas, bet labai svarbus: gyvūnais pasirūpinsite jų neimdami į namus ir nesikišdami į natūralius gamtos procesus.

„Pastebime, kad žmonės labai dažnai laukinius gyvūnus parsineša namo, norėdami padėti „apleistam žvėreliui“. Vis dėlto neišmanydami padaro daug žalos“, – sako Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėja l. e. p. Jolita Matulevičienė.

Pastebėjus žvėrį, nereikėtų prie jo eiti artyn, stengtis paliesti, paglostyti ar, dar blogiau, – maitinti iš rankų. O jei jau gyvūnas yra pakankamai arti, nereikėtų daryti staigių judesių, skleisti garsų, nes gyvūnai išsigandę gali imti bėgti, palikti savo jauniklius ir apskritai elgtis neprognozuojamai.

Dažnai pavasarį randama bejėgiškai atrodančių žvėrelių jauniklių, bet iš tiesų visada netoliese būna tėvai. Jie užuodžia savo vaiką ir saugo, todėl mūsų rūpestis ir pagalba nereikalinga. Taigi, viena pagrindinių taisyklių – nesiartinti prie miško žvėrelių ir jų neliesti. Kitaip nei paukščių, žvėrių uoslė puiki ir žmogaus paliestą jauniklį tėvai dažniausiai palieka.

Jei randate iš lizdo iškritusį paukštį, nebijokite jo įkelti atgal. Savo kvapo nepaliksite, nes paukščiai kvapų neužuodžia. Tik ilgai nelaikykite, nes jūs paukščiui keliate didžiulį stresą.

Jei radote sužeistą paukštį, kreipkitės bendruoju pagalbos telefonu 112 arba į Gyvūnų globėjų asociaciją.

Jei randame iš lizdo iškritusį apsiplunksnavusį jauniklį, geriausia prie jo nesiliesti, nes jis jau šiek tiek moka paskristi ir pasirūpins savimi pats, be to, tikėtina, kad kažkur netoliese bus ir jo tėvai.

„Galite nebent įkelti paukštelį kur nors aukščiau į medį ir palikti. Apsiplunksnavusių jauniklių nereikėtų dėti atgal į lizdą dar ir todėl, kad dažniausiai jie išskrenda iš lizdo dar kartą.

Na, o jei vis dėlto jau esate pasiėmę jauniklį į namus, tuoj pat grąžinkite į vietą, iš kurios paėmėte. Žmonės ypač mėgsta rūpintis kuosomis, varniukais, pelėdžiukais, kas dažniausiai juos pražudo. Geriausias rūpestis – leisti gamtai susitvarkyti pačiai“, – sakė J. Matulevičienė.