Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į savanoriškos neatlygintinos kraujo donorystės skatinimą,  Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva kasmet birželio 14-ąją minima Pasaulinė kraujo donorų diena. Ši diena pasirinkta neatsitiktinai – tai Nobelio premijos laureato, austrų imunologo Karlo Landšteinerio, išskyrusio pagrindines kraujo grupes ir sukūrusio šiuolaikinę kraujo grupių klasifikavimo sistemą, gimtadienis.

PSO duomenimis, kraujo perpylimas kasmet padeda išgelbėti gyvybę milijonams žmonių. Jis taip pat pagerina sunkiomis ligomis sergančių pacientų gyvenimo kokybę ir prailgina jų gyvenimo trukmę. Be kraujo perpylimo būtų neįmanoma atlikti daugybės sudėtingų medicininių procedūrų ir chirurginių operacijų. Ypač jis svarbus  ligoniams po sunkių traumų, nudegimų, neretai jo prireikia gimdyvėms. Nacionalinio kraujo centro duomenimis, Lietuvoje kasdien kraujo perpylimo prireikia keliems šimtams žmonių. Tam, kad būtų užtikrintas kraujo poreikis, labai svarbu, kad nuolat atsirastų savanoriškai savo kraują dovanojančių kraujo donorų.

Kraujo donoru gali tapti kone kiekvienas

Apie tai, kokie reikalavimai keliami kraujo donorams, kaip vyksta kraujo donorystė ir kaip ji veikia mūsų fizinę bei emocinę sveikatą pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja hematologė Eglė Simaškienė.

Pasak specialistės, kraujo donorais gali būti 18–65 metų amžiaus asmenys. Nuolatiniai kraujo donorai, kurių sveikata nepriekaištinga, turėdami donorystės įstaigos gydytojo išduotą leidimą, gali donuoti ir sulaukę 65 metų amžiaus. Donoro svoris turi būti ne mažesnis nei 50 kg. Taip pat svarbus tinkamas arterinis kraujo spaudimas, pulsas ir hemoglobino lygis donoro kraujyje – vyrams jis turi būti ne mažesnis nei 135 g/l, moterims – ne mažesnis nei 125 g/l. Šie parametrai nustatomi atvykus duoti kraujo.

Kalbant apie apribojimus, specialistė sako, kad kraujo donorais negali būti asmenys, sirgę ar sergantys sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga, insulinu gydomu cukriniu diabetu, piktybinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, ŽIV, taip pat vartojantys intraveninius narkotikus ar anabolinius steroidus. Po operacijos, danties implantacijos, endoskopinio tyrimo, tatuiravimo, auskarų vėrimo donorystė turi būti atidėta 4, po gimdymo arba nėštumo nutraukimo – 6 mėnesiams.  Jei sirgote peršalimo ligomis, pūsleline (herpes), karščiavote, donuoti galima ne anksčiau, nei praėjus 2 savaitėms nuo visiško pasveikimo. Apribojimų yra ir daugiau, todėl, ar galite aukoti kraujo, kiekvienu atveju paaiškėja po medicininės apžiūros Kraujo centre.

Atvykęs donuoti žmogus turi būti pailsėjęs, pavalgęs, prieš ir po procedūrą rekomenduojama gerti kuo daugiau skysčių. Kraujo davimo procedūra trunka apie 10-15 minučių. Vienos donacijos metu paimama 450 ml, tokios dozės imamos visuose pasaulio kraujo centruose.

„Mūsų organizme cirkuliuoja apie 5 litrus kraujo, tad donorystės metu paimami 450 ml nepadaro jokios žalos jį donuojančiam žmogui. Tuo tarpu kito žmogaus sveikatai ši dozė duoda didžiulę naudą“, – teikia hematologė.

Gydytoja primena, kad donuojantys turėtų stebėti laiką tarp donacijų, pagal donoro individualią būklę. Turėtų būti stebimos geležies atsargos, monitoruojamas feritinas. Moterys gali donuoti ne dažniau nei kas 3, vyrai – ne dažniau nei kas 2 mėnesius.

E.Simaškienė taip pat pabrėžia, kad kraujo donavimas yra visiškai saugi procedūra. Duodant kraujo neįmanoma užsikrėsti krauju plintančiomis infekcijomis, nes visos naudojamos priemonės – nuo adatos iki kraujo surinkimo sistemos – sterilios ir naudojamos tik vieną kartą.

Kokia kraujo davimo nauda dovanojančiam kraujo žmogui?

Gydytoja sako, kad didžiausia nauda yra moralinė – galimybė padėti kitam žmogui, galbūt, net išgelbėti gyvybę. Iš vieno žmogaus donuoto kraujo pagaminami net trys produktai (eritrocitų ir trombocitų masės, plazma), tad vieną kartą davus kraujo, galima padėti trims žmonėms! Todėl, davus kraujo, daugelį aplanko teigiamos emocijos dėl prasmingo darbo atlikimo. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad geri darbai suteikia ne tik vienkartinį pasitenkinimą – jie sumažina patiriamo streso lygį ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Kraujo davimas teigiamai veikia ne tik mūsų emocinę savijautą. Jis suaktyvina kraujotaką, skatina kraujo ląstelių  ir organizmo audinių regeneraciją. Tyrimais įrodyta, jog reguliariai donuojantys žmonės linkę mažiau sirgti piktybinėmis ligomis, arterinėmis hipertenzijomis. Dėl sumažėjusio kraujo klampumo sumažėja miokardo infarkto, insulto rizika.

Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog kraujo donorystė ne tik suteikia profilaktinę donoro sveikatos patikrą, nemokamus laboratorinius kraujo tyrimus dėl infekcinių žymenų, tačiau ir galimybę gauti valstybinę antrojo laipsnio pensiją. 

Vis dar abejojantiems, bijantiems ar nedrįstantiems tapti kraujo donorais, hematologė E. Simaškienė sako, kad šiuo atveju labai svarbi kiekvieno mūsų motyvacija ir psichologinis nusiteikimas. „Žmogaus kraujas yra unikalus. Jis negali būti pagaminamas, jo neįmanoma susintetinti cheminiais ar kitais būdais, jis gaunamas tik iš donuojančių žmonių, todėl donacija tiesiogiai gelbėja gyvybes. Tad pasiryžkite ir atlikite gerą darbą“, – baigdama pokalbį kviečia gydytoja.