Brandos egzaminų sesijai persiritus į antrąją pusę, Lietuvos mokyklose šiandien vyks istorijos valstybinis brandos egzaminas. Šiemet jį laikyti pasirinko 7568 kandidatai, t. y. 27,2 proc. visų brandos egzaminus laikančių abiturientų.

„Istorijos valstybinis brandos egzaminas atskleidžia ne tik kandidatų žinias, bet ir istorinio mąstymo gebėjimus, kai reiškiniai ir procesai analizuojami, interpretuojami bei vertinami. Juk istorija – tai ne tik vadovėliai, žinynai ir monografijos, ji vyksta mūsų akyse, čia ir dabar. Tikimės, kad mokykloje įgytos žinios, išsiugdyta istorinė savimonė mūsų abiturientams padės sėkmingai laikyti ir įvairius kitus gyvenimo egzaminus“, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Istorijos valstybinio brandos egzamino užduotis susideda iš dviejų dalių. Pirmoji – klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais: pateikiami keturi pasirenkamieji atsakymai, iš kurių vienas yra teisingas. Antrąją dalį sudaro atviro tipo klausimai pagal pateiktus istorijos šaltinius.

Egzamine bus klausimų iš Lietuvos ir pasaulio istorijos viduriniais, naujaisiais amžiais ir iš naujausiųjų laikų istorijos. Bus po 40 proc. užduočių, kurios tikrina mokinių žinias, supratimą ir žinių taikymą, 20 proc. užduočių tikrins aukštesnius mokinių mąstymo gebėjimus. Egzaminas truks 3 valandas.

Istorijos valstybinis brandos egzaminas išlieka populiariausių pasirenkamų brandos egzaminų trejetuke. Ir nors valstybinių brandos egzaminų duomenys rodo, kad abiturientams gerai sekasi laikyti istorijos valstybinį brandos egzaminą (2020 m. jį išlaikė 99,8 proc. kandidatų, 2019 m. – 98,7 proc.), istorijos žinias ir gebėjimus besitikrinančių kandidatų skaičius mažėja.

2021 m. istorijos valstybinį brandos egzaminą laikė 7321 kandidatas, išlaikė 98,7 proc. kandidatų. Šimto balų įvertinimą gavo 0,1 proc. kandidatų.