Elektriniai paspirtukai tapo neatsiejama miesto gyvenimo dalimi. Dažniausiai girdime apie paspirtukininkų patirtas traumas, tačiau paspirtukai kartais tampa ir gaisro priežastimi. Jie užsidega kraunami, stovėdami, važiuojant.

Štai šiemet paspirtukai jau degė Druskininkuose, Vilniuje, Palangoje.

Liepos 12 d. dėl įkraunamo paspirtuko gaisras kilo Vilniuje, Dariaus ir Girėno gatvėje esančiame bendrabutyje. Tuo metu bute buvo du suaugusieji ir du vaikai. Kilus gaisrui, vaikai išbėgo į lauką, o tėvai nuo dūmų slėpėsi bendrojo naudojimo balkone, tačiau paskui nebegalėjo išeiti ir per balkoną juos teko iškelti ugniagesiams gelbėtojams. Vienas gyventojas apdegė koją ir buvo išvežtas į ligoninę. Į ligoninę teko vežti ir vieną vaiką, kuris bėgdamas į lauką susitrenkė galvą.

Kovo mėnesį įkraunami elektriniai paspirtukai buvo užsidegę poilsio nameliuose Palangoje. Gaisro metu aprūko patalpos, apdegė kilimas, sudegė 2 paspirtukai, elektrinis dviratis, nuo sprogimo deformavosi vartai.

Paspirtukas atvira liepsna birželio 29 d. degė ir Vilniuje, Lukiškių aikštėje. Tuomet sudegė jo degiosios detalės.

Liepos 9 d. elektrinis paspirtukas degė Druskininkuose. Gaisro metu išdegė jo elektros baterijos skyrius. Apsilydė plastikinės detalės.

Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomaš Veliseičik sako, kad viena pagrindinių tokių gaisrų priežasčių – elektros instaliacijos arba ličio baterijos avarinis darbo režimas. Mat paspirtuko varomoji jėga, arba „širdis“, yra elektros energija, ji kaupiama ličio baterijose.

„Ličio baterijas turi ne tik paspirtukai, bet ir mobilieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai ir kiti prietaisai. Ličio baterijų užsidegimas ir degimas yra specifinis – nepanašus nei į celiuliozės, nei į degių skysčių gaisrus, gal šiek tiek artimas degių dujų gaisrams, todėl ir jų gesinimas yra kitoks.

Ličio baterija paspirtuke yra dėžėje metaliniame korpuse, apsaugančiame ją nuo mechaninio pažeidimo, kuris gali turėti įtakos ličio baterijai ir ji dėl to gali užsidegti (pavyzdžiui, kažkada vienas iš telefonų gamintojų gamino plonus telefonus su silpnu korpusu, žmonės laikydami juos kelnių galinėje kišenėje dažnai sulenkdavo, taip buvo pažeidžiama baterija ir ji užsidegdavo). Gesinti gaisrą tokios konstrukcijos viduje yra sunkiausia. Efektyviausia, kai gesinimo medžiaga patenka tiesiai į degimo zoną, tad paspirtuko ličio baterijos gaisro gesinimas yra iššūkis. Čia standartiniai gaisro gesinimo sprendimai netinka.

Mobiliojo telefono ar nešiojamojo kompiuterio gaisrą puikiai galima užgesinti įdėjus jį į indą su vandeniu. Paspirtukui indo su vandeniu sunkiai rasi. Standartinės gaisro gesinimo priemonės, kuriomis gali pasinaudoti gyventojai, pavyzdžiui, gesintuvai, šiuo atveju gali būti neefektyvūs. Gesintuvo čiurkšlė nepasieks gaisro židinio metalinės dėžės viduje“, – sako T. Veliseičik.

Geriausias sprendimas, pasak specialisto, tokį gaisro židinį gesinti vandeniu, nes ličio baterijas reikia šaldyti. Išskyrus tuos atvejus, jeigu paspirtukas užsidega įkrovimo metu. „Tuomet jo gesinti vandeniu negalima. Nebent prieš pradedant gesinti jis išjungiamas iš elektros tinklo“, – pataria T. Veliseičik.

„Ličio baterijos gaisro pradžia yra specifinė. Pirmiausiai iš baterijos skverbsis daug baltų dūmų, po kurio laiko jie užsidegs. Tada gaisras tampa panašus į degių dujų, besiveržiančių iš angos, gaisrą. Pačios baterijos degimo trukmė priklauso nuo baterijos dydžio ir aktyvių gesinimo veiksmų“, – pasakoja specialistas.

Ką tokiu atveju daryti, ypač jeigu paspirtukas užsidegė patalpoje?

Pasak T. Veliseičik, pirmiausia, jeigu yra galimybė, reikia išjungti jį iš elektros tinklo ir kviesti ugniagesius gelbėtojus: „Jeigu prieiti prie elektros tinklo nėra galimybių, tuomet pirmiausia būtina kviesti ugniagesius gelbėtojus. Svarbiausia, sprendimą reikia priimti greitai. Reikia nepamiršti, kad degimo metu išsiskiria pavojingi degimo produktai, kurie gali sukelti pavojų žmogaus gyvybei ir sveikatai. Jeigu yra galimybė, degantį paspirtuką reikia patraukti kuo toliau nuo degių medžiagų, taip stabdant gaisro plitimą. Jeigu nėra pavojaus nudegti ar gauti elektros smūgį, galima pradėti gesinti pačiam. Čia kažkiek padėtų bet koks gesintuvas: jis galbūt neužgesins pačios baterijos, bet apgesins kitas degias medžiagas.

Bet iš esmės tokio gaisro gesinimui reikia daug vandens.

Baterijos turi nedidelį kiekį elektrolito, todėl po gaisro sudegusį paspirtuką reikia transportuoti atsargiai. Elektrolitui patekus ant odos, ją reikia nuplauti švariu vandeniu. Ličio baterijos turi pakartotino užsidegimo tikimybę, tai reiškia, kad per tam tikrą laiką (iki 12 val.) paspirtukas gali vėl užsidegti.“

Ką daryti, jeigu paspirtukas užsidega važiuojant?

Pasak T. Veliseičik, pirmiausia paspirtukas turi būti techniškai saugus ir tvarkingas: „Važiavimas juo įpareigoja elgtis labai atsakingai. Nes jeigu užsidegus paspirtukui nuo juo tiesiog nušoksi ir numesi bet kur, gali sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams. Dėl ličio baterijos degimo ypatybių iš pradžių pasirodo dūmai, po kažkiek laiko jie kaip čiurkšlė išsiveržia iš baterijos korpuso, o vėliau ir užsidega. Važiuodamas tų dūmų gal ir nepamatysi, bet, tikėtina, pajusi. Važiuojant turėtų mažėti greitis, užgesti prietaiso skydelio rodmenys. Jeigu važiuodami pastebite tai, stenkitės kuo greičiau sustoti. Svarbiausia, nenumesti paspirtuko šalia degių medžiagų, pastato sienos.

Iš tiesų, sunku pasakyti, kokia paspirtuko gaisro galia, kokias medžiagas ir kaip greitai gali uždegti ir kokių padarinių sukelti. Tad sustoti reikia saugiai. Ir, jeigu įmanoma, parankinėmis priemonėmis bandyti jį užgesinti.“

Kad tokių gaisrų išvengtume arba jų kiltų kuo mažiau, specialistas pataria:

Pirmiausia susipažinti su gamintojo techniniais reikalavimais prietaiso eksploatacijai ir jų laikytis. Nes dažniausiai prietaisu pradedame naudotis neskaitę instrukcijos ir tik jeigu kažkas neaišku, ieškome ten informacijos.

Antra, laikytis gamintojo rekomendacijų ir nedaryti to, ko jis nenurodo.

Trečia, daiktas turi būti prižiūrimas, techniškai tvarkingas, o ne naudojamas bet kaip. Nes netinkamas naudojimas gali sukelti pavojų. Bent kartą būtina pasitarti ir su serviso darbuotojais, pagal jų nurodytą periodiškumą peržiūrėti laidų jungtis, bateriją, galbūt atlikti periodinę prietaiso priežiūrą.

Dar vienas akcentas – elektrinio paspirtuko įkrovimas pagal gamintojo rekomendacijas. Dažnai įkraunant naudojami netinkami, techniškai netvarkingi įkrovikliai arba netinkamai įkraunamos ličio baterijos. To reikėtų vengti.

Jeigu paspirtukai įkraunami butuose, jokiu būdu negalima palikti jų be priežiūros. Pavojinga palikti jį įkrauti naktį, nes žmonės užmiega ir gali nepastebėti, kad kilo gaisras.

„Pastebėjau negerą tendenciją, kad paspirtukai įkraunami įstaigų laiptinėse, evakuacijos keliuose. Laiptinė yra evakuacijos kelias, kuriuo žmonės evakuojasi esant būtinybei. Ta pati taisyklė galioja ir bute. Jeigu paspirtukas bus įkraunamas prie išėjimo ar balkonų durų, tuomet kilęs gaisras užtvers kelią saugiam išėjimui iš patalpos. Todėl paspirtuko įkrovimo vietą reikia parinkti taip, kad galimo gaisro atveju galima būtų saugiai, be kliūčių, pasišalinti iš patalpos“, – pažymi T. Veliseičik.