Lietingi metai parodė, kad melioracijos sistemų ir statinių priežiūra – ypač svarbi. Juk neretai potvynių metu nukenčia ne tik gyvenviečių infrastruktūra, bet ir pačių gyventojų turtas. Siekiant mažinti potvynių riziką, Klaipėdos rajone įgyvendinami melioracijos statinių, pralaidų, avarinių gedimų šalinimo ir kitų objektų tvarkymo projektai ir darbai, kuriems finansavimas skiriamas iš Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto, valstybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių.

Laukė išbandymai

Naujausias melioracijos statinių rekonstrukcijos projektas sėkmingai užbaigtas dar šį mėnesį.

„Liepą baigtas įgyvendinti projektas, kurio metu Priekulės seniūnijoje vykdyta Brukšvų siurblinės bei tilto per griovį rekonstrukcija Brukšvų ir Jokšų polderiuose. Brukšvų siurblinė buvo rekonstruota iš esmės: atliktas esamo pastato vidaus ir fasado remontas, pastatytas naujas priestatas, jame įrengta šachta ir į ją įleistas papildomas – trečiasis siurblys, be to, pakeisti vamzdžiai, rekonstruotos Svencelės kanalo dugno ir šlaitų gelžbetoninės plokštės ties vandens įtekėjimu į siurblinę, naujai įrengtas vandens ištekėjimo antgalis Karaliaus Vilhelmo kanale, sutvarkyta siurblinės aplinka. O Jokšų polderyje rekonstruotas tiltas per griovį: suremontuota važiuojamoji dalis, pakeisti turėklai, sumontuoti lietaus surinkimo latakai ir kt.“ – vardija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Banevičius.

Darbus vykdė UAB „Transjuda“. Jie buvo pradėti praėjusių metų lapkritį ir įgyvendinti greičiau nei per 9 mėnesius, nors teko susidurti su nemenkais iššūkiais.

„Siurblinės povandeninę dalį teko rekonstruoti didžiausio potvynio metu – sausio–vasario mėnesiais. Tačiau vanduo buvo sėkmingai suvaldytas ir darbai užbaigti. Tikimės, kad atnaujinta siurblinė patikimai veiks ne vieną dešimtmetį ir užtikrins tinkamą vandens balansą Brukšvų polderyje“, – sako Česlovas Banevičius.

Šio projekto vertė – daugiau nei 300 tūkst. eurų. 80 proc. šios sumos finansuojama iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Parama žemės ūkio vandentvarkai“, 10 proc. prisideda ir Brukšvų polderio melioracijos sistemos naudotojų asociacija.

Č. Banevičius: „Tvarkant melioracijos įrenginius ir sistemas, mažėja potvynių rizika ir gerėja žemės būklė“.

Geresnė būklė

Šiemet buvo atlikta ir Stragnų pylimo rekonstrukcija, kuriai iš Savivaldybės biudžeto skirta daugiau nei 51 tūkst. eurų. Rekonstruojant pylimą buvo pašalinti tankūs krūmai, menkaverčiai medžiai, išrauti kelmai, užlygintos duobės, paaukštintas ir suformuotas pylimas, sutankintas, pažeisti plotai išlyginti ir pylimas apsėtas žole.

Be to, pavasarį baigti trijų pralaidų Priekulės ir Vėžaičių seniūnijose rekonstrukcijos darbai ir taip pagerinta melioracijos griovių būklė.

„Dvi pralaidos rekonstruotos Priekulės seniūnijoje – Liaunų kaime ir Priekulės II kaime, dar viena – Vėžaičių seniūnijoje, Antkopčio kaime. Nuveikta nemažai – buvo išvalytas griovio dugnas šalia pralaidų, pašalintos žolės, įrengti nauji monolitiniai antgaliai, paklotos plokštės. Taip pat įrengti latakai, signaliniai stulpeliai, dolomito skalda sustiprintas dugnas, nušienauti griovių šlaitai ir užsėti nauja žole“, – teigia Administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Visų darbų vertė viršija 37 tūkst. eurų, finansavimą jiems skyrė Savivaldybė.

Savivaldybės biudžeto lėšomis šiais metais bus rekonstruotos dar dvi pralaidos, esančios Būdviečių ir Priekulės II k. Darbus tikimasi baigti iki metų galo.

Mažesnė potvynių rizika

Taip pat pagal pasirašytą rangos darbų sutartį vykdomi melioracijos statinių avarinių gedimų remonto ir griovių priežiūros darbai, kurių vertė – daugiau nei 70 tūkst. eurų. Jie atliekami valstybės biudžeto lėšomis.

Iš valstybės lėšų jau įgyvendinti melioracijos griovio (upelio) Rokupio remonto darbai, kurių vertė – daugiau nei 46 tūkst. eurų. Bendras suremontuotų griovių ilgis viršija 3,5 km. Netrukus Sendvario seniūnijoje už beveik 61 tūkst. eurų planuojama baigti remontuoti ir bemaž 7,5 km Smeltalės upelio ruožą, taip pat apie 1,2 km ilgio melioracijos griovių ruožą.

„Sutvarkyti melioracijos įrenginiai ir sistemos gerina žemės būklę ir ją galima naudoti efektyviau. Taigi tuo pačiu kuriamos ir palankesnės sąlygos žemės ūkiui. Žinoma, mažėja ir potvynių sukeliami padariniai mūsų gyvenvietėms ir gyventojams. Visgi įvairūs melioracijos darbai ir projektai kainuoja nemažai, tačiau tai nėra asfaltas, kur pokytis matyti čia ir dabar. Tačiau realią įgyvendintų projektų naudą gyventojai pamatys lietinguoju sezonu“, – sako Česlovas Banevičius.

Užsakymo Nr. SAV-2022-07-23