2014 metų birželio 5 dieną įvyko Klaipėdos rajono sporto klubų asociacijos posėdis, kuriame svarstyti keturi, rajono sporto bendruomenei aktualūs, klausimai: patalpų pritaikymas sportui Drevernos kultūros namuose, renginių organizavimas Drevernos pagrindinės mokyklos sporto aikštyne, dirbtinės dangos futbolo aikštelių įrengimas Klaipėdos rajone ir biudžeto lėšų efektyvesnio panaudojimo efektyvinimas.

Itin smagu, kad Asociacija pasipildė šešias naujais nariais – į organizaciją įstojo sporto klubas „3 ąžuolai“ (Gargždai), viešoji įstaiga „Gargždų futbolas“ (Gargždai), ledo ritulio klubas „Gargždų Ledžinga“ (Gargždai), Drevernos sporto klubas „Pamarys“ (Dreverna), sporto klubas „Gargždų taškas“ (Gargždai) ir Gargždų miesto kultūrizmo klubas „Viktorija“.

Pasisakyta už daugiafunkces erdves

Itin daug diskusijų sukėlė klausimas dėl renovuojamų Drevernos kultūros namų pritaikymo sportui. Drevernos sporto klubo „Pamarys“ pirmininko Antano Rimkaus teigimu, vieta, kurioje pagal pirminius sprendinius, turėjo tilpti tiek kultūra, tiek sportas, pamažu virsta tik kultūros darbuotojų poreikius tenkinančia erdve.  Atsižvelgiant į kultūros darbuotojų prašymą, vienoje iš salių planuota įrengti sportinė danga, atitinkanti visus techninius parametrus, remonto darbų eigoje pakeista į kultūros reikmėms labiau pritaikytą dangą.

Po ilgų svarstymų, nutarta kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybę, su prašymu paaiškinti, kokiais argumentais, motyvais bei ekonominiais skaičiavimais vadovaujantis priimtas šis sprendimas. Ar neatsitiks taip, kad salėje žaidžiant krepšinį, tinklinį, laikui bėgant dangos kokybė tiek suprastės, kad joje nebegalės veikti ne tik sporto, bet ir kultūrinės veiklos entuziastai. Ar dangai (ant jos sportuojant) bus suteikta rangos darbus reglamentuojančiuose LR teisės aktuose numatyta garantija. Kas prisiims atsakomybę dėl dangos kokybės bei kas bus atsakingas už defektų tvarkymą. Kokiomis sąlygomis sale galės naudotis Drevernos pagrindinės mokyklos moksleiviai, sporto mėgėjai. Ar šiuose Kultūros namuose vietą ras daug metų veikusi treniruoklių salytė.

Asociacijos nariai išreiškė vieningą nuomonę, kad visi renovuojami, remontuojami viešieji objektai turi būti pritaikyti daugiafunkcei veiklai – kultūrai, sportui, jaunimui, nevyriausybinėms organizacijoms. Ypač šaltuoju metų laiku.

Prašymas – tausoti lauko sporto infrastruktūrą

Asociacijos narių manymu, derėtų didesnį dėmesį skirti Klaipėdos rajono lauko sporto infrastruktūros priežiūrai. Nors, dėl biudžeto lėšų stygiaus, nėra įmanoma kasmet įrengti po naują sporto aikštyną, būtina užtikrinti tinkamą aikštynų priežiūrą masinių renginių metu (teritorijos sutvarkymas po renginio, padarytos žalos kompensavimas).

Pasigendama racionalių sprendimų

Viešosios įstaigos „Gargždų futbolas“ direktorius Rimantas Mikalauskas posėdžio dalyvius informavo, kad jau yra pakeista pagrindinio Gargždų miesto futbolo stadiono danga. VšĮ „Gargždų futbolas“ sprendimu, kelerius metus miesto sporto bendruomenei tarnavusią dangą (vertė – apie 250 000 Lt), nutarta padovanoti kaimo mokykloms. Preliminariais skaičiavimais, dangos turėtų užtekti 6-7 mini futbolo aikštelėms įrengti. Darbus atliekant vienu metu, vienos aikštelės dangos paklojimas kainuotų apie 14000 litų. Ko gero, sutaupyti pavyktų ir įrenginėjant aikštelių pagrindus. Deja, Klaipėdos rajono savivaldybės biudžete lėšas numatyta skirti keliais etapais – kasmet įrengiant po 1-2 aikšteles.

Atskiras technikos transportavimas, darbo jėgos samda pavieniams objektams – šie niuansai turėtų gerokai paploninti ir taip ne storą rajono sporto biudžetą. Galutinis rezultatas bus pasiektas su didesnėmis investicijomis, nei viską darant kompleksiškai.

Keista situacija

Pro sporto klubų vadovų akis neprasprūdo ir nesena Klaipėdos rajono biudžetinės įstaigos Sporto centro transformacija: iš renginių organizatoriaus Sporto centras virto neformalaus švietimo įstaiga. Nekaltas įstaigos statuso pakeitimas gerokai atsirūgo rajono biudžetui – po sprendimo keisti įstaigos įstatus sekė dar vienas – bene trigubai pakelti Sporto centro direktoriaus atlyginimą (kai šiai įstaigai pradėjo vadovauti artimus giminystės ryšius su vienu iš rajono valdžios atstovų turintis asmuo).

Skelbiant konkursą, direktoriaus atlyginimas sudarė vos pusantro tūkstančio į rankas. Nekeista, kad neatsirado daug norinčių kandidatuoti į šias pareigas (konkurse dalyvavo vos du pretendentai).

Neproporcingas finansavimas

Įprasta, kad Klaipėdos rajone komandinių sporto šakų (futbolo, ledo ritulio) atstovams  skiriama 10 procentų įstaigų turimo biudžeto dydžio Savivaldybės parama.

Ši nerašyta taisyklė negalioja Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinei įstaigai Sporto centrui. Jai lengva ranka atseikėta net 90000 litų naujai komplektuojamoms krepšinio ir tinklinio komandoms (6 mėnesiams). Tai – šimtaprocentinis finansavimas.

Keista, bet net antroje pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygoje (NKL) žaidusi reprezentacinė Gargždų miesto krepšinio komanda per visą savo gyvavimo laikotarpį iš savivaldybės biudžeto gavo vos 30000 litų. Savivaldybės parama klubui apsiribojo nemokamai suteikiama sporto sale.

Kyla klausimas, kodėl taikomi tokie skirtingi standartai? Kodėl nėra skatinama privati iniciatyva?

Sporto klubų asociacijos narių manymu, visiems turi būti sudarytos vienodos finansavimo sąlygos. Nutarta artimiausiu metu kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybę su siūlymu racionalizuoti biudžeto lėšų skirstymo sistemą.