Trečiadienį turbūt pirmą kartą istorijoje Klaipėdos uosto akvatorijoje į vandenį specialiai buvo išpilta naftos teršalų. Aplinkosaugininkams leidus Klaipėdos universiteto mokslininkų komanda surengė inovatyvios biotechnologijos naftos teršalams surinkti bandymus.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivyno bazės akvatorijoje buvo imituojamas žaliavinės naftos išsiliejimas.

Leidimą vykdyti bandymus uosto akvatorijoje išdavė Aplinkos ministerija. Tam boninėmis užtvaromis buvo atitvertas maždaug 24 kvadratinių metrų plotas.

Prieš bandymus bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovas paėmė vandens mėginius.

Tada, stebint aplinkosaugos, uosto bei Klaipėdos universiteto atstovams, į vandenį buvo išpilta apie 200 mililitrų žaliavinės naftos.

Teršalams pasklidus ant vandens paviršiaus, mokslininkai ant susidariusios naftos plėvelės išskleidė paklodę, pripildytą natūralios kilmės sorbento.

Maždaug 1,5x3 m dydžio paklodė užpildyta Klaipėdos universiteto atžalinės įmonės „Inobiostar“ patentuotu produktu – hidrofobizuotais šiaudais su iš Baltijos jūros išskirtais naftą skaidančias mikroorganizmais.

„Hidrofobizuoti šiaudai gali sugerti tik naftos teršalus, bet ne vandenį, kas yra labai svarbu. Taip pat sorbentų paviršiuje yra naftą skaidantys mikroorganizmai.

Tai mikrogrybai, kurie išskirti iš Baltijos jūros aplinkos – smėlio ir vandens. Jie naudoja naftos teršalus kaip maistą.

Jie pradės ją valgyti, mikroorganizmų populiacija didės ir tokiu būdu vyks teršalų skaidymas ir neutralizavimas“, – pasakojo Klaipėdos universiteto atžalinės įmonės „Inobiostar“ įkūrėja, mokslininkė dr. Tatjana Paulauskienė.

Paklodėje buvo apie vieną kilogramą sorbento. Toks kiekis specialiai paruoštų šiaudų su mikroorganizmais gali sugerti didelį kiekį naftos teršalų – net apie 5 litrus.

Paklodei sugėrus didžiąją dalį teršalų, likučiai buvo renkami rėmeliais, kurie taip pat buvo užpildyti sorbentu.

Tada vėl buvo paimti vandens mėginiai ir pakartotas procesas su sorbento paklode bei rėmeliais.

Galiausiai buvo dar kartą paimti vandens mėginiai.

Ištyrus mėginius bus galima įvertinti, kiek efektyviai sorbentas surinko ir neutralizavo teršalus.

Sorbento paklodės bus tiriamos Klaipėdos universiteto laboratorijoje.

Pirmuosius rezultatus apie sorbento efektyvumą realiomis sąlygomis tikimasi gauti dar šią savaitę.

Tikisi tarptautinės sėkmės

Mokslininkų darbas laboratorijoje truko apie pusantrų metų, buvo atlikta daugybė eksperimentų Lietuvoje ir užsienyje.

„Džiaugiamės, kad universiteto atžalinė įmonė demonstruoja puikius rezultatus ir tikimės, kad šis bandymas bus labai sėkmingas.

Šis išradimas yra patentuotas, tikimės, kad jis turės ir tarptautinį patentą – tai vienas iš tikslų“, – džiaugėsi Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Pasak T. Paulauskienės, sulaukus sėkmingų bandymų rezultatų, svarstoma, koks turėtų būti šios biotechnologijos dizainas, pakuotė, kad ji būtų patogi ir efektyvi naudoti.

„Svarbu dizainas, kad jis būtų tvarus. Taip pat svarbus utilizavimo klausimas. Sorbentas turi būti utilizuojamas, laikomas specialiose aikštelėse, tam tikrą laiką stebimas, kol mikroorganizmai visiškai suskaidys naftos teršalus“, – sakė mokslininkė.

Manoma, kad šią biotechnologiją geriausiai galėtų pritaikyti uosto įmonės Lietuvoje ir užsienyje, bet ji galėtų būti naudojama ir sausumoje, kur reikėtų surinkti naftos teršalus.

„Nepasakyčiau, kad nafta išsilieja labai dažnai, bet tokių atvejų esame turėję – nuo labai mažų iki didesnių.

Būna labai sunku nustatyti, iš kur teršalai išsilieja, nes uoste daug laivų, daug veiksmo, daug technikos ant kranto, į uosto akvatoriją įteka keletas upelių, iš kurių taip pat kartais ateina tarša.

Todėl mūsų rūpestis yra visada ieškoti galimybių, kaip taršą užkardyti ir greitai likviduoti“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Dažniausiai naftos išsiliejimas likviduojamas mechaniniu būdu – nafta renkama. Cheminių medžiagų naftos produktams skaidyti, kurios naudojamos sausumoje, vandenyje naudoti negalima.

„Todėl šiandien ir vyksta šitos pratybos. Galbūt pagaliau bus rastas variantas, koks nors natūralus, kurį galėtume panaudoti teršalų skaidymui ne tik mechaniniu būdu, bet ir šiuo atveju bakteriniu“, – teigė A. Latakas.