Praėjusią savaitę Klaipėdos rajono savivaldybės Taryba po trumpų atostogų vėl rinkosi į posėdį. Iš viso jame nagrinėti 52 klausimai ir 6 informacijos. Artėjant naujiesiems mokslo metams, daugiausiai diskusijų užvirė su švietimu susijusiais klausimais.

Posėdyje dalyvavo 23 Tarybos nariai. Dėl asmeninių priežasčių dalyvauti negalėjo Rasa Linkienė, į komandiruotę išvykusi Rima Leonauskienė bei nedarbingume esantys Loreta Piaulokaitė-Motuzienė bei Arvydas Katkus.

Remiasi poreikiu, o ne gyventojų skaičiumi

Šįkart dėmesio centre atsidūrė Daukšaičių kaimas. Net du su šią gyvenvietę susiję klausimai sukėlė marias politikų pasisakymų. Vienas iš jų – ketinimas Daukšaičiuose įsteigti J. Lankučio viešosios bibliotekos filialą. Kaip rašoma sprendimo projekte, šio kaimo gyventojai išreiškė nuomonę bei per 100 žmonių savo parašais patvirtino, kad nori savo gyvenvietėje steigti biblioteką. Nurodoma, kad visame mikrorajone aptarnaujamų gyventojų skaičius siektų 406–416.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkė Rasa Petrauskienė aiškinosi, kodėl biblioteką norima atidaryti gyvenvietėje, kurioje naujausiais statistikos duomenimis yra registruoti 376 gyventojai, kai tuo tarpu bibliotekų įstatymai numato poreikį filialo steigimui ten, kur gyventojų skaičius siekia apie 700–800.

„Taip, šis skaičius yra privalomas, tačiau niekas nedraudžia filialo steigti ten, kur mažiau gyventojų, jei tam yra noras ir poreikis. Šiuo atveju, bendruomenė parodė didelį aktyvumą, todėl jokių įstatymų nepažeistume“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Tarybos narys Vaclovas Macijauskas kėlė klausimą, kodėl tokiu atveju bibliotekos filialo nėra Slengiuose ar kitose vietovėse, kur gyventojų skaičius yra gerokai didesnis.

Siūlė klausimą atidėti

„Kalotės filialas buvo uždarytas dar praėjusioje kadencijoje, kai Administracijai vadovavo dabartinis direktorius Sigitas Karbauskas. Tuomet Kalotės bendruomenė rodė didelę iniciatyvą, aktyviai prašė suremontuoti ir sutvarkyti turimas patalpas, bet tada buvo nurodyta žmonėms būti tyliai, jei reikės, pasiūlyta knygas atvežti automobiliuku. Jau praėjo šešeri metai, ar bus kaip nors sprendžiamas ir Kalotės klausimas?“, – domėjosi Audronė Balnionienė.

Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Dobrovolskienė pažymėjo, jog bibliobusui nuvykus į Kalotę, neatsirado nei vieno skaitytojo.

Anot mero B. Markausko, tai nėra rodiklis: „Žinoma, šioje vietovėje gyventojų yra daug. Galbūt žmonės nėra įpratę prie bibliobuso, be to, galbūt dalis vyksta į Klaipėdos miesto bibliotekas. Bet manau, kad šiuo klausimu verta padiskutuoti plačiau.“

„Jeigu jau prakalbome apie diskusijas, tuomet reikėjo kalbėtis anksčiau, prieš rengiant šį sprendimo projektą. Todėl siūlau susilaikyti dėl Daukšaičių, išanalizuokime situaciją ir susidėliokime prioritetus. Juolab, kad investavome pinigus į Veiviržėnų biblioteką, kurią gali naudotis ir Daukšaičių gyventojai“, – teigė R. Petrauskienė.

Politikės siūlymui pritarė ir liberalas Justas Ruškys.

Įžvelgė asmeninių ir kitų motyvų

Konservatorius Alfredas Šiaulys kėlė versiją, kad klausimas galimai susijęs ir su neseniai iš J. Lankučio viešosios bibliotekos atleistą direktorę.

„Galbūt direktorė nepritarė tokiems nelegaliems sprendimams ir jūs ją paskelbėte kaip netinkamą ar turėjote kitokių motyvų?“, – klausė A. Šiaulys.

„Tai tikrai nebuvo priežastis. Buvusi direktorė neprieštaravo šiam sprendimui. Nesiūlau čia ieškoti kažkokių sąsajų“, – replikavo meras.

Pasak Tarybos nario Nerijaus Galvanausko, dėmesys Daukšaičiams susijęs su Administracijos direktoriaus S. Karbausko interesais.

„Turbūt čia Sigitas išprievartavo koaliciją priimti tokį sprendimą. Anksčiau vis pasitaikydavo tokie sutapimai, kad Daukšaičiuose atsirasdavo nauji etatai, kurių žmonės vėliau tapdavo jo sąrašo dalyviais. Ar ir šįkart taip bus?“, – kėlė klausimą N. Galvanauskas.

„Kas mane pažįsta žino, jog man nesiseka „pritempti“ savų žmonių, o ir tokių dalykų niekada nedarau. Ne dėl to dirbu šitą darbą, kad prisišaukčiau draugų. Kas liečia Daukšaičius, labai gerai sutariame su bendruomene, man teko ten lankytis ir tikrai žinau padėtį bei mačiau pačių gyventojų aktyvumą“, – kalbėjo Administracijos direktorius S. Karbauskas.

Galiausiai Tarybos nariai apsisprendė balsuoti, pirmiausia dėl J. Ruškio siūlymo klausimą atidėti. Už balsavus 8 Tarybos nariams, 12 pasisakius prieš, siūlymui buvo nepritarta. Tuomet apsispręsta dėl V. Macijausko suformuluoto protokolinio pavedimo įpareigoti Savivaldybės merą sudaryti darbo grupę ir išnagrinėti bibliotekų plėtros perspektyvas gyvenvietėse, kuriuose jų nėra. Už balsavo 13 Tarybos narių, 2 prieš ir 5 susilaikė. Trečią kart politikai balsavo už sprendimo projektą kartu su protokoliniu pavedimu. Jam pritarė 12 Tarybos narių, prieš buvo 7 ir 1 susilaikė.

Moksleivių užimtumui – papildoma Visos dienos mokykla

Daug diskutuota ir dėl Visos dienos mokyklos grupės Pašlūžmio ugdymo skyriuje įsteigimo. Savivaldybė gavo Daukšaičių bendruomenės prašymą suteikti patalpas Pašlūžmio ikimokykliniame ir priešmokykliniame skyriuje vaikų ir senjorų užimtumui. Kaip nurodoma prašyme, iš Daukšaičių kaimo į Veiviržėnų J. Šaulio gimnaziją vyksta 26 (13 pradinių klasių) mokiniai, dalis jų neturi namuose interneto, kaime nėra jokio užimtumo jaunimui ir paaugliams. Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijoje jau veikianti Visos dienos mokykla gali priimti tik 15 mokinių, be to, nurodoma, kad į Daukšaičius paskutinis autobusas mokinius veža 15 val., tačiau dirbantys tėvai pageidauja vaikų užimtumo iki 18 val.

Teigiama, kad bendruomenės reikmėms būtų galima panaudoti Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijos Pašlūžmio ikimokykliniame, priešmokykliniame skyriuje turimas laisvas patalpas, kur norint įsteigti Visos dienos mokyklos grupę yra visos sąlygos. Nurodoma, kad papildomai reikėtų 0,5 etato Visos dienos mokytojui bei papildomų lėšų patalpų remontui, baldų įsigijimui, 3 kompiuterių pirkimui. Iš viso prašoma 8 500 eurų. Taip pat reikalingi pinigai ir mokinių maitinimui. Paskaičiuota, kad 15 moksleivių per dieną prireiktų 30 eurų, mėnesiui – 600 eurų.

„Su Daukšaičiais darome kažkokią anomaliją, dar jiems skirsime papildomą pusę etato. Kiek Visos dienos mokyklos etatų turime Priekulės, Dovilų, Kretingalės, Agluonėnų mokyklose? Be to, juk toks etatas yra Veiviržėnų gimnazijoje, tai kam jis reikalingas dar Daukšaičiuose? Juk ir kitose pagrindinėse mokyklose vaikai neturi jokio užimtumo ir laukia tiesiog susisėdę ant palangių. Tai kodėl tokių etatų nesteigiame ir kituose skyriuose?“, – piktinosi liberalas N. Galvanauskas.

„Veiviržėnų J. Šaulio gimnazija neturi galimybių priimti visų mokinių ir užimti juos po pamokų. Todėl pati direktorė pateikė prašymą, jame nurodoma, jog tikslinga dar vieną Visos dienos mokyklos grupę įsteigti Daukšaičiuose, juolab kad ten yra tinkama infrastruktūra“, – aiškino vicemerė Violeta Riaukienė.

Plėsti paslaugas Veiviržėnuose nėra galimybių

„Taip, sutinku, kad Visos dienos mokyklų trūkumą mes matome daug kur. Kalbame ir apie tokios grupės steigimą Kretingalėje bei Vėžaičiuose. Manau, kad čia yra tokia mūsų bendra politika, kad vaikai po pamokų turėtų normalias sąlygas ruošti pamokas, turėtų kokybišką laisvalaikį, kol tėvai būna darbuose“, – kalbėjo B. Markauskas.

Tarybos narė A. Balnionienė teigė, kad tie patys vaikai gali po pamokų leisti laiką Veiviržėnų gimnazijoje tiesiog išplečiant jau veikiančios Visos dienos mokyklos paslaugas.

Pasak V. Riaukienės, to padaryti nėra galimybės, nes Veiviržėnuose trūksta laisvų patalpų.

„Atidėkime šį klausimą, pasidėliokime skaičius ir grįšime. Jei klausimas kyla dėl infrastruktūros, manau, kad Veiviržėnuose galėtume rasti laisvų patalpų. Kodėl mes tuos centrus mažiname, kai galėtume turėti vieną didelį“, – svarstė J. Ruškys.

Posėdyje dėl klausimo atidėjimo nubalsuota nesėkmingai, todėl sprendimo projektui galiausiai buvo pritarta už balsuojant 16 Tarybos narių, 1 prieš ir 5 susilaikant. Šiuo sprendimo projektu taip pat buvo pritarta ir kitų švietimo įstaigų etatų normatyvų papildymui. Kitaip tariant, 6 rajono švietimo įstaigose atsiras papildomi karjeros specialisto pareigybės etatai.

Mažai mokinių turinčias klases finansuos Savivaldybė

Švietimo klausimais buvo priimta ir daugiau sprendimų. Nuo šių metų rugsėjo pokyčiai numatomi ir Gargždų „Kranto“ pagrindinėje mokykloje, kurioje pagal Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2022–2026 metų bendrąjį planą numatyta komplektuoti tik 1–8 klases. Todėl mokykla turės pakeisti pavadinimą ir taps progimnazija. Naujovės neaplenks ir Agluonėnų pagrindinės mokyklos, kurioje nuo rugsėjo 1 dienos bus vykdomos tik pradinio ugdymo programos, todėl ji taps mokykla-darželiu.

Taip pat nuo šių mokslo metų keičiasi ir valstybės skiriamos dotacijos mažą mokinių skaičių turinčioms bendrojo ugdymo mokykloms. 5–10 klasių komplektui, kuriame mokysis mažiau nei 8 mokiniai, finansavimas iš valstybės biudžeto nebus skiriamas. Taip pat mokykloje klasė, kurioje mokysis mažiau nei 8 mokiniai galės būti tik viena ir tik tuo atveju, jei savivaldybė skirs visą mokymo lėšų finansavimą iš savo biudžeto. Pagal sprendimo projektą, Klaipėdos rajone būtų galima komplektuoti 4 tokias klases: Kretingalės pagrindinėje mokykloje (8 klasė), Dituvos pagrindinėje mokykloje (10 klasė), Vėžaičių pagrindinės mokyklos Lapių skyriuje (10 klasė) ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos Judrėnų Stepono Dariaus skyriuje (5 klasė). Pagal dabar galiojantį tvarkos aprašą penktai klasei mokslo metams reikalinga suma siekia 31,2 tūkst. eurų, dešimtai klasei – 39,5 tūkst. eurų. Keturiems klasių komplektams, kuriuose mokytųsi mažiau nei 8 mokiniai, iš savivaldybės biudžeto 2022 metams bus reikalinga apie 48–50 tūkst. eurų.

Tarybos narys A. Šiaulys teiravosi, ar Savivaldybės atstovai vyko į tas vietoves, kur planuojama formuoti mažai mokinių turinčias klases, ar buvo kalbamasi su tėvais, įtikinėjama vaikus palikti mokytis tose gyvenvietėse.

„Tikimės, kad ateis momentas, kad tiek į Judrėnus, tiek į Lapius, atsikels daugiau naujų gyventojų ir padaugės vaikų. Todėl paliekame dar po vieną klasę, sudarant vaikams galimybę mokytis arčiau namų. O atsakant į klausimą, buvome susitikę ir su tėvais, ir mokytojais. Įdėjome daug pastangų aiškinantis, kurias mokymosi įstaigas tėvai ketina pasirinkti“, – teigė meras B. Markauskas.

Siūlė moksleivius vežti su taksi

„Kodėl galvojate tik apie Judrėnus? Kodėl negalvojate apie Šiūparius, Girkalius, Pėžaičius? Ten juk irgi galima įsteigti po 1 klasę iki 8 mokinių“, – svarstė N. Galvanauskas.

„Mes nekalbame apie naujų klasių įteigimą. Kalba eina apie jau esamas, kurias dar norime išlaikyti. Suprantu, kad per 40 tūkst. eurų mokslo metams tokioms klasėms išlaikyti iš Savivaldybės biudžeto nėra mažai, tačiau priėjome tokį kompromisinį sprendimą. Toks vaikų ir tėvų noras, o Taryba apsispręs, ar sutinkame tokias klases finansuoti. Žinoma, kad tokia tvarka nesitęs amžinai, ateityje jungtinių klasių neturėtų liikti“, – replikavo B. Markauskas.

Pasak A. Balnionienės, reikėtų atskirai kalbėti apie dešimtokus ir penktokus: „logiška leisti dešimtų klasių moksleiviams pabaigti paskutinius mokslo metus nekeičiant mokyklos. Tačiau visai kita kalba apie penktokus, kurių, anot šaltinių, yra vos 5. Tai gal tuomet už tuos 40 tūkst. eurų 5 vaikus kiekvieną dieną būtų galima vežti į kitą artimiausią mokyklą su taksi?“

Galiausiai buvo balsuota. Sprendimo projektui pritarė 16 Tarybos narių ir 7 susilaikė.

Replikuodamas po balsavimo, Tarybos narys V. Macijauskas teigė, kad finansuoti reikėtų ne klases, o gyvenviečių plėtrą.

„Šiandien mes nesusitvarkome, viename gale gyventojų trūksta, kitame – per daug. Nei vienų, nei kitų, normaliai neaptarnaujame. Palaikykime verslą, besikuriančius naujus gyventojus tose vietovėse, kuriose jų trūksta“, – kalbėjo V. Macijauskas.

„Šiandien nuskambėjo pasisakymai lyg Judrėnai būtų ne rajono dalis. Gal iš ten gyventojai nebūtų išvažiavę, jei visiems skirtume vienodą dėmesį. Šiandien situacija yra tokia, bendruomenė deda dideles pastangas, kad vaikų nemažėtų ir ten esančios mokinių klasės išliktų kaip tam tikras židinys. Iš mūsų tikimasi pagalbos, palaikymo. O ateityje bus kaip bus“, – po balsavimo pasisakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Raimundas Daubaris.