Rugsėjį į darželius bei mokyklas sugrįžus vaikams, primenama apie saugumą keliuose. Statistika nedžiugina – vaikai nukenčia kas šeštame eismo įvykyje. Medikai primena ir apie nesaugias vaikų pramogas – paspirtukai vis dar išlieka traumatologų „darbdaviais“.

Trūksta tėvų atsakomybės

Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Kolendo teigė, kad lyginant 2020 ir 2021 metų duomenimis matoma, jog pažeidžiamiausia eismo dalyvių grupė yra vaikai.

„Vaikai eisme dalyvauja keliais atvejais, pirmiausia – kaip keleiviai. Svarbu atkreipti dėmesį, ar tėvai imasi visų būtinų priemonių, kad vaikas, jei kažkas atsitiktų, būtų apsaugotas. Tai saugos diržai, specialios kėdutės ir kitos priemonės. Matome, kad čia dar yra problemų, dalis tėvų nesirūpina savo vaikų saugumu. Kitas dalykas – pačių tėvų neatsakingumas. Jie drįsta važiuoti neblaivūs ir vežti vaikus į darželį, mokyklą, ar kur nors vežtis savaitgaliais. Tai tikrai netoleruotina“, – tėvų atsakomybės pasigedo T. Kolendo.

Pasak jo, vaikai taip pat dalyvauja eisme kaip pėstieji ir kaip dviratininkai.

„Matome, kokia situacija yra su paspirtukais – tai labai aktuali tema. Reikėtų, kad saugumo supratimą vaikai į gatves atsineštų iš namų, kad tėvai rodytų pavyzdį“, – teigė pašnekovas.

Lietuvos transporto saugos administracijos atstovas akcentavo, kad Lietuvoje vaikai nukenčia kas šeštame eismo įvykyje.

O praėjusiais metais buvo sužeista 14 proc. daugiau vaikų nei 2020-aisiais.

„Galima kalbėti apie tai, kad 2020 metais buvo pandemija, karantinai, vaikai mokėsi nuotoliu, bet tai tikrai nėra pateisinimas“, – pabrėžė T. Kolendo.

Kodėl vaikų traumos kitokios?

Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas traumatologas-ortopedas Eduardas Jūraitis pabrėžė, kad atsakomybė dėl eismo įvykiuose nukentėjusių vaikų tenka suaugusiesiems.

Gydytojas paaiškino, kad vaikai nukenčia kitaip nei suaugusieji, tačiau kartais tai pamirštama.

„Yra tam tikri fiziologiniai ir anatominiai skirtumai, todėl vaikai yra ypatinga eismo dalyvių grupė. Visų pirma, vaikai mato ir girdi visai kitaip nei suaugusieji. Jų regos kampas yra trečdaliu mažesnis nei suaugusiųjų, jie negali fiksuoti bendro vaizdo, fiksuoja tik detales. Taip pat jiems sunku suvokti tolimą daiktą ir jį „pervesti“ į artimą. Jiems taip pat būna sunku nustatyti garso šaltinį“, – vardijo gydytojas traumatologas-ortopedas.

Be to, dėl mažo ūgio vaikus sunku pastebėti, jei jie yra už kažkokio objekto. Sykiu ir patiems vaikams sunku pastebėti artėjančią transporto priemonę.

„Vaikams sunku pritaikyti teorines žinias praktikoje. Vaikystė yra džiaugsmo, žaidimų, išdykavimų metas, tad vaikai visada elgiasi spontaniškai. Jei vyksta kažkas įdomaus, vaikas viską užmiršta ir puola į tą pusę“, – priminė gydytojas.

Klaipėdos vaikų ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjas Džeraldas Kazys Sivickis pasakojo, kad prieš keletą metų pagrindinis vaikų traumų šaltinis buvo batutai, bet juos išstūmė paspirtukai.

„Šiandien paspirtukai yra numeris vienas traumuojantis dalykas, bent jau mūsų ligoninėje. Batutai irgi dar lieka aktualūs, kaip ir riedlentės, riedučiai, sportas, pramogos prie vandens“, – vardijo gydytojas.

Susižalojimai įvairūs – nuo žaizdų iki galūnių lūžių ir galvos traumų.

D. K. Sivickio teigimu, dažnai nukenčia vaiko galva, kadangi ji, palyginti su kūnu, yra didelė.

„Kai vaikai krenta, galvos nukenčia. Dėl to šalmai yra labai svarbu“, – priminė gydytojas.

Atsargumo negalima pamiršti ne tik keliuose, bet ir pramogaujant vandenyje.

D. K. Sivickis prisiminė neseną skaudų atvejį, kai paauglys nesėkmingai nėrė į vandenį ant galvos. Jam lūžo kaklas.

„Tai labai reti dalykai, bet labai skaudūs. Mes nuolat kalame į galvas – nenerkite ten, kur nežinoma vieta, neieškokite dugno. Bet vis pasitaiko tokių atvejų“, – apgailestavo gydytojas traumatologas-ortopedas.

TRAUMOS. „Šiandien paspirtukai yra numeris vienas traumuojantis dalykas, bent jau mūsų ligoninėje“, – sako Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas traumatologas-ortopedas Džeraldas Kazys Sivickis. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Dovanos ligoninei

Lietuvos transporto saugos administracijos atstovė žiniasklaidai Eglė Kučinskaitė teigė, kad vaikams labai gerai yra sportuoti, judėti, tačiau negalima pamiršti saugaus eismo ir elgesio taisyklių.

„Vaikai turi prisiminti, kaip pramogauti saugiai, suderinti malonų laiko leidimą ir saugumą“, – tikino E. Kučinskaitė.

Pasak jos, Lietuvos transporto saugos administracija stengiasi vykdyti ir švietėjišką veiklą.

Šiais metais į pagalbą pasitelkta iliustratorė Jurga Šarmavičiūtė, kuri nupiešė spalvinimo piešinių saugaus eismo tematika.

Vienas iš piešinių buvo perkeltas ant didelio formato stendo, kurį galima spalvinti markeriais.

Šis stendas atkeliavo į Klaipėdą ir buvo padovanotas Klaipėdos vaikų ligoninei. Jis bus pakabintas Traumatologijos-ortopedijos skyriuje.

Tikimasi, kad spalvindami piešinius vaikai ne tik greičiau sveiks, bet kartu tai jiems primins, kaip svarbu laikytis saugaus eismo taisyklių.

Ligoninei perduota ir dailininkės sukurtų spalvinimo piešinių, kuriuos vaikai galės spalvinti pieštukais.

PRIEMONĖS. Iliustratorė Jurga Šarmavičiūtė nupiešė spalvinimo piešinių saugaus eismo tematika – tai viena priemonių vaikams priminti apie saugų elgesį. Virginijos KESMINĖS nuotr.

Vaikų traumų netrūksta

Klaipėdos vaikų ligoninės vadovas Virginijus Žalimas, dėkodamas už dovaną, sakė, kad stendas tikrai pagyvins mažųjų pacientų kasdienybę.

V. Žalimo teigimu, ligoninė ypač daug darbo turi vasarą, kai pajūrį užplūsta atostogautojų šeimos iš visos Lietuvos bei užsienio.

Dėl to, gydytojo teigimu, svarbu ir prevencinis darbas.

„Prevencinis darbas vykdomas turbūt visus metus, vasarą jis tik suintensyvėja. Mūsų gydytojai rašo įvairius straipsnius visuomenei, publikuoja savo mintis feisbuke, moko tėvelius. Vaikus reikia saugoti nuo pat gimimo ir juos mokyti. Reikia nuolat mokyti, kaip užsidėti šalmą, saugos diržą, apsaugas, kaip saugiai važiuoti dviračiu, mašina ar kitomis transporto priemonėmis“, – akcentavo V. Žalimas.