Pastaruoju metu Registrų centras sulaukia vis daugiau gyventojų klausimų apie tai, kaip tinkamai įregistruoti pasikeitusį buto, gyvenamojo namo ar kito gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto (NT) daikto šildymo būdą. Šis klausimas tapo aktualus artėjant šildymo sezonui norint gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją ar pasinaudoti galimybe gauti valstybės paramą šilumos siurbliams įsirengti.

Registrų centras primena, kad duomenys apie kiekvieno nekilnojamojo daikto šildymo būdą yra kaupiami Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto kadastre.

„Į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys keičiami matininko parengtos kadastro duomenų bylos ir kadastro duomenų pasikeitimą patvirtinančių dokumentų pagrindu. Todėl norint atnaujinti informaciją apie pasikeitusį šildymo būdą, būtina pateikti atnaujiną kadastro duomenų bylą ir statybos darbų, kurie buvo atlikti keičiant šildymo būdą, teisėtumą patvirtinantys dokumentai“, – sako Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.

Dokumentus, patvirtinančius šildymo būdo pakeitimo faktą, Nekilnojamojo turto kadastrą tvarkančiam Registrų centrui galima pateikti per informacinę sistemą „Infostatyba“, el. paštu, paštu ar atvykus asmeniškai į vieną iš Registrų centro klientų aptarnavimo padalinių.

Teisės aktų nustatyta tvarka, keičiantis tik vieno buto, esančio daugiabučiame name, šildymo būdui, kai viso namo šildymo būdas nesikeičia, kartu su atnaujinta buto kadastro duomenų byla turi būti pateiktas ir statybos užbaigimo aktas.

Tuo atveju, kai keičiasi viso daugiabučio namo ir visų jame esančių butų šildymo būdas, turi būti pateikta atnaujinta viso daugiabučio namo kadastro duomenų byla ir statybos užbaigimo aktas. Kiekvienam butui atskirai kadastro duomenų bylos atnaujinamos ir duomenų pakeitimai į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi namo statybos užbaigimo akto pagrindu.

Jeigu keičiasi šildymo būdas individualiuose gyvenamuosiuose namuose, kartu su atnaujinta kadastro duomenų byla turi būti pateikta statytojo pasirašyta ir „Infostatyboje“ įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą. Šildymo būdo keitimas traktuojamas kaip paprastasis pastato remontas.

Kokie gali būti šildymo būdai?

Vadovaujantis žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, šildymo sistemos skirstomos į centrinio šildymo sistemą ir vietinę šildymo sistemą.

Centrinio šildymo sistema dar skirstoma į bendrą centrinio šildymo sistemą, kai pastato centrinio šildymo sistema yra miesto, rajono ar grupės pastatų centrinio šildymo sistemos sudėtinė dalis, ir individualią centrinio šildymo sistemą, kai pastate įrengta jame esančių patalpų centrinio šildymo sistema neturinti ryšio su kitų pastatų centrinio šildymo sistemomis (pvz., nuo bendro centrinio šildymo sistemų atsijungę individualūs gyvenamieji namai).

Vietinė šildymo sistema yra tokia sistema, kurios pagrindiniai elementai (šilumos šaltinis, šildymo prietaisas, vamzdynai) sujungti į vieną įrenginį, kuriame šiluma gaunama, transportuojama ir perduodama patalpai. Tokios sistemos pavyzdžiai yra krosnis, židinius, dujų-oro šildymo ar kitus įrenginius turintys būstai.

Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiausiai NT objektų šildomi centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų būdu, vietine šildymo sistema, taip pat krosnimi. Per pastaruosius keletą metų ženkliai padaugėjo prisijungusių prie bendrosios centrinio šildymo sistemos, individualios šildymo sistemos, taip pat vietinės šildymo sistemos objektų.