Spalio 1-ąją minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. 2021 m. Lietuvoje gyveno beveik 770 000 vyresnių nei 60 m. amžiaus asmenų. Tokio amžiaus žmonės susiduria su daugybe iššūkių. Ne išimtis ir psichikos sveikatos problemos. Kasdien LSMU Kauno ligoninės Ūmios gerontopsichiatrijos skyriuje gydoma daugiau nei dvi dešimtys pacientų. Kalbėti apie vyresnio amžiaus žmonių psichikos ligas nėra populiaru, tad visuomenėje trūksta žinių, kada reikėtų atkreipti dėmesį į senjorų psichikos sveikatą.
Kitokia sutrikimų kilmė
Pasak Ūmios gerontopsichiatrijos skyriaus vedėjos gydytojos psichiatrės Neringos Petraitienės, skyriuje gydomi pacientai nuo 65 m. dėl demencijos, depresijos, šizofrenijos ir kitų psichikos sutrikimų.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad kartais mus maišo su geriatrijos skyriumi, bet mes negydome paprastos demencijos ar Alzheimerio ligos. Visgi, jei šias ligas lydi tokie simptomai kaip haliucinacijos, miego sutrikimai, elgesio sutrikimai, depresija, žmogus patenka į mūsų skyrių.“
LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė, aiškindama skirtumus tarp sutrikimų, pasitelkia depresijos pavyzdį: „Organinė depresija – tai depresija, kurios priežastis tam tikri organiniai smegenyse vykstantys pakitimai. Tokios depresijos priežastimi gali tapti smegenų kraujagyslių aterosklerozė, dėl kurios sutrinka kraujotaka.
Žmogus gali jausti galvos skausmą, svaigimą, atminties prastėjimą, o kartais šis sutrikimas tampa ir depresijos priežastimi. Tuomet reikia gydyti tiek pačią depresiją, tiek tą susirgimą, kuris sukėlė smegenų pakenkimą. Jeigu tai yra kraujotakos sutrikimai, gerinama smegenų mityba, kraujotaka, jei problemų kilo dėl galvos traumos, taikomas atstatomasis gydymas, kad smegenys galėtų geriau funkcionuoti.“
„Žaibiška“ demencija
Specialistės atkreipia dėmesį, kad dažnai pagalbos kreipiasi ne pats pacientas, bet jo artimieji, o būklė būna uždelsta.
„Deja, pacientai pas mus neretai atvyksta, kai demencija jau būna gerokai pažengusi. Juokaujame, kad yra labai paplitusi „žaibiška demencija“. Iš tikrųjų „žaibiškos“ demencijos nebūna – ji atsiranda palaipsniui“, – sako N. Petraitienė.
R. Mazaliauskienė mano, kad būtent dėl lėto demencijos vystymosi kartu gyvenantiems artimiesiems ją sunku pastebėti: „Tiek depresija, tiek demencija vystosi labai pamažu ir visą laiką būnant su žmogumi sunku fiksuoti pokyčius. Taip praleidžiama ankstyvoji ligos fazė.
Kita problema yra senoliai, kurie, nors ir patys pastebi atminties blogėjimą, užmaršumą, dėmesio ar orientacijos nesukaupimą, šias problemas slepia ir jas sprendžia, pavyzdžiui, viską užsirašinėdami. Jie, net ir pastebėję problemas, dažnai nenori kreiptis į specialistus, priešinasi bet kokiems įkalbinėjimams ir atvažiuoja tik tada, kai situacija tampa nevaldoma.“
Norint kuo anksčiau atpažinti ligų simptomus Ūmios gerontopsichiatrijos skyriaus vedėja pataria daugiau kalbėtis: „Jei su vyresniais artimaisiais dažnai nesusitinkate, sutrikimus pastebėti lengviau, tik reikia skirti senoliams pakankamai dėmesio. Kartais pokalbiai su vyresniu žmogumi būna paviršutiniški: trumpi klausimai, trumpi atsakymai. Tokiu atveju sutrikimus pamatyti sunku. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kaip senolis ar senolė tvarkosi buityje, ar neblogėja maitinimasis, orientacija aplinkoje, higienos bei socialiniai įgūdžiai.“
R. Mazaliauskienė pastebi, kad vyresnio žmonių psichikos ligoms įtakos turi senatvėje kylantys iššūkiai.
„Senoliai dažnai skausmingai išgyvena dėl vykstančių biologinių, fiziologinių pokyčių, kintančio socialinio statuso visuomenėje, šeimoje. Netektis – dažna vyresnio amžiaus žmonių kasdienybės tema. Visgi liūdna nuotaika ir depresija yra du skirtingi dalykai.
Depresijos simptomus galima atpažinti iš elgesio pakitimų, pavyzdžiui, jei žmogus visą laiką ėjo pasivaikščioti ir staiga nustojo tai daryti. Žinoma, tai gali būti kojos ar stuburo skausmo apraiška, bet taip pat gali būti ir depresijos ženklas. Depresijos gali pasireikšti slogia nuotaika, sumažėjusiu noru bendrauti, depresiški žmonės dažniau skundžiasi fiziniais sutrikimais.
Apie psichikos sutrikimus taip pat signalizuoja išsakomi akivaizdžiai keisti dalykai, tarkime, nusiskundimai, kad užuodžia kažkokius dūmus, pučiamus per rozetę, kaltinimas, kad kaimynai išvogė maistą iš šaldytuvo.
Pastebėjus tokių simptomų, reikia į juos atkreipti dėmesį, argumentuoti, kodėl reikia kreiptis pagalbos, išsiaiškinti lūkesčius. Jeigu artimasis bijo, nuraminti ir stengtis rasti, kas motyvuotų pasikonsultuoti su specialistu“, – teigia psichiatrė.
Teikiama daugialypė pagalba
Specialistės pabrėžia, kad Ūmios gerontopsichiatrijos skyriuje pacientų sveikata rūpinasi ne tik psichiatras, terapeutas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, patyrę slaugos specialistai, bet, esant reikalui, konsultuoja ir kitų sričių specialistai – neurologas, psichologas ir kt. Tame pačiame skyriuje dirba vidaus ligų gydytojas, kuris prižiūri somatinių sutrikimų gydymą, nes tokio amžiaus žmonės labai dažnai turi įvairių gretutinių ligų. Su pacientais dirba ergoterapeutas, užimtumo specialistas.
„Pacientams galime atlikti bendrus klinikinius tyrimus, atminties ir pažinimo funkcijų psichologinius tyrimus, esant reikalui, galvos kompiuterinę tomografiją. Taip pat taikomas medikamentinis gydymas, kuris yra dvigubas: gydomas tiek psichikos sutrikimas, tiek jį sukėlęs organinis pakitimas“, – pasakoja N. Petraitienė.
Skyriaus vedėja teigia, jog gydymo prognozės priklauso nuo individualaus atvejo.
„Daug ką lemia tai, kiek yra pažengusi liga. Jei pasireiškia tokie psichikos sutrikimai kaip sujaudinimas, nemiga ar aktyvi psichoprodukcija, pvz., haliucinacijos, kliedesiai, šiuos dalykus ir gydome – pageriname miegą, pašaliname aktyvią psichoprodukciją. Agresyvūs, priešiški, neramūs, sujaudinti pacientai tampa ramesni – geriau jaučiasi pats žmogus ir lengviau jo artimiesiems. Taip pat padedame suderinti vaistus, nes vyresniam žmogui reikia atidžiau juos skirti, greičiau atsiranda pašalinių poveikių“, – pabrėžia specialistė.
