Kaip ir kiekvienais metais prasidedant šaltajam sezonui, registruojamas sergamumo gripu ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (toliau – ŪVKTI) atvejų didėjimas. Gripas ir ŪVKTI pirmauja tarp užkrečiamųjų ligų pagal socialinę svarbą, žalą gyventojų sveikatai, ekonominius nuostolius. Gripo svarbą lemia tai, jog jis sukelia sunkias komplikacijas ar net mirtį.

Gripo sezonas įprastai trunka nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės. Šiuo laikotarpiu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) specialistai atidžiai stebi sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklius, atsižvelgdami į juos siūlo savivaldybėms skelbti epidemijas, vertina sergamumo dinamiką, hospitalizacijos rodiklius, taiko užkrečiamųjų ligų valdymo priemones.

2021 m. – 2022 m. gripo sezonu Klaipėdos rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigose registruoti 283 gripo ir 10691 ŪVKTI atvejai, tuo tarpu, paėjusio 2020 m. – 2021 m. sezono metu registruoti tik 4 gripo ir 3353 ŪVKTI atvejai. Tokį skirtumą lėmė nepalanki COVID-19 ligos epideminė situacija ir jos metu taikomos griežtesnės infekcijos plitimo ribojimo priemonės, kurios turėjo įtakos sergamumui visomis užkrečiamosiomis ligomis 2020 m. – 2021 m. gripo sezono metu.

Galima pasidžiaugti, kad 2021 m. – 2022 m. ir 2020 m. – 2021 m. gripo sezono metu tiek Klaipėdos rajone, tiek visoje Lietuvoje dėl gripo nemirė nė vienas asmuo.

Plintant gripui ir ŪVKTI, ypatingą dėmesį reikėtų skirti rankų higienai. Rekomenduojama kuo dažniau kruopščiai plauti rankas su muilu ir vandeniu, nes daugiausia infekcijų, tame tarpe, ir gripo bei kitų ŪVKTI sukėlėjų iš aplinkos į burną, nosį, akis mes atsinešame savomis rankomis. Labai svarbi yra ir kosėjimo, čiaudėjimo kultūra. Reikia kosėti ar čiaudėti ne į delną, o į sulenktą alkūnę. Ar kosint, ar čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis, kurias po kiekvieno panaudojimo – išmesti. Būtina dažnai vėdinti patalpas, drėgnu būdu valyti horizontalius paviršius, tinkamai apsirengti, vengti sąlyčio su sergančiais žmonėmis. Susirgus, kuo skubiau kreiptis į gydytoją ir neiti į darbą, kolektyvus bei nevesti vaikų į ugdymo įstaigą.

Efektyviausia profilaktikos nuo gripo priemonė yra skiepai. Prasidėjus gripo sezonui, kol dar nėra didelis sergamumas gripu ir ŪVKTI, rekomenduojama pasiskiepyti sezoninio gripo vakcina. Gripo sezonas įprastai piką pasiekia sausio-vasario mėnesiais, o baigiasi – kitų metų gegužę, todėl nuo gripo skiepytis reikėtų nieko nelaukiant.

Nemokamai, t. y. už valstybės lėšas, gripo sezonine vakcina yra skiepijami: 65 metų ir vyresni asmenys, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, taip pat sergantieji onkologinėmis, lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais. Taip pat kompensuojama vakcina skiepijami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Asmenys, kurie nepriklauso rizikos grupėms, gali pasiskiepyti mokama gripo vakcina. Visiems, norintiems pasiskiepyti nuo gripo, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Informacija parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenis.