6 proc. Lietuvos gyventojų su savimi pasiima eksploatuoti nebetinkamas padangas ir nepaiso raginimų jas palikti automobilių dirbtuvėse ar parduotuvėse, kuriose įsigyjamos naujos. Į padangų pardavimo kainą mokestis už jų sutvarkymą yra įskaičiuotas, tad išmetę jas netinkamoje vietoje mokame antrą kartą už tą patį. Visgi, dalis neatsakingų vairuotojų toliau teršia gamtą ir švaisto visų mūsų pinigus – Lietuvoje kasmet surenkama virš tūkstančio padangų pakelėse, miškuose ir vandens telkiniuose. Šiemet jų sutvarkymas valstybei kainavo daugiau kaip trečdalį milijono eurų, rašoma UAB „Žalvaris“ pranešime spaudai.

„Automobilių skaičius nuolat auga, daugėja susidėvėjusių dalių, padangų, techninių skysčių – visa tai yra pavojingosios atliekos. Kiekviena netinkamoje vietoje išmesta padanga teršia aplinką, kurią kažkas vėliau turi sutvarkyti. Bešeimininkes padangas renka savivaldybių, kelių direkcijos, miškų urėdijų darbuotojai ir vėliau organizuoja jų sutvarkymą. Lietuvoje turime gerai veikiančią atliekų tvarkymo ir perdirbimo sistemą, tačiau kasmet surenkamų bešeimininkių padangų skaičius vis dar yra didelis“, – sako įmonės plėtros direktorius Paulius Repšys.

Šiemet paraiškas dotacijoms, skirtoms bešeimininkių padangų surinkimui ir sutvarkymui pateikė Valstybinių miškų urėdija, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir 14 savivaldybių administracijų. Už prašomą kompensuoti daugiau kaip 340 tūkst. eurų sumą planuojama sutvarkyti beveik 2 tūkst. tonų bešeimininkių padangų. Paramą šių atliekų tvarkymui teikia Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

Didžiausias dotacijos dydis vienam pareiškėjui – 60 tūkst. eurų.

Kiekviena netinkamai utilizuota ar sudeginta padanga – pažeidimas. Už jį gresia administracinė atsakomybė bei bauda iki 2900 eurų fiziniams asmenims ir iki 6000 eurų – juridiniams. Taip pat pažeidėjui priskaitoma atlyginti žalą gamtai.

Patogi automobilinių atliekų surinkimo sistema

„Remontuojantys transporto priemonę vairuotojai kviečiami palikti senas detales automobilių dirbtuvėse, kuriose ji yra tvarkoma. Tai ypač aktualu kalbant apie padangas. Mokestis už senų padangų sutvarkymą yra įskaičiuotas į padangos pardavimo kainą. Tinkamu jų sutvarkymu ir pridavimu atliekų tvarkytojams įsipareigoja pasirūpinti pats automobilių servisas. Pasiėmus senas padangas su savimi, jų pridavimu į specialias aikšteles teks rūpintis patiems“, – pastebi P. Repšys.

Gyventojai turi galimybę sukauptas senas padangas pristatyti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurios iš vieno gyventojo nemokamai priima iki 4 ar 5 netinkamų naudojimui padangų per metus. Šis skaičius priklauso nuo konkrečios savivaldybės. Šiuo metu Lietuvoje veikia beveik šimtas stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių, jų kontaktai pateikiami savivaldybių arba Aplinkos apsaugos agentūros svetainėje internete.

Lietuvoje yra daugiau nei 1,6 mln. registruotų lengvųjų automobilių. Manoma, kad apyvartoje yra virš 10 mln. padangų. Vidutiniškai kasmet Lietuvoje atliekų tvarkytojai surenka ir sutvarko apie 38 tūkst. tonų padangų.

„Net vienas procentas netinkamai sutvarkytų padangų tampa didele našta aplinkai. Gamtoje padangos suyra per 120 ar daugiau metų. Pasaulyje jos sudaro net dešimtadalį viso mikroplastiko, patenkančio į vandenynus. Dūlančios gamtoje jos gali tapti ir gaisrų priežastimi, kuomet degdamos į aplinką išskiria daugybę sveikatai kenksmingų medžiagų ir yra sunkiai užgesinamos. Perdirbtos padangos, priešingai, tampa vis dažniau naudojama pramonine žaliava arba nauju energijos ištekliu, papildomai sutaupant gamybos kaštus ir formuojant žiedinės ekonomikos prielaidas“, – sako P. Repšys.

Galimybė vairuotojams susigrąžinti dalį pinigų

Naudotis skaidriai dirbančių servisų paslaugomis vairuotojams naudinga ir dėl dar vienos priežasties – galimybės susigrąžinti dalį sumokėtų pinigų už automobilio remonto paslaugas ir skatinti legaliai bei atsakingai veikiantį verslą.

Gyventojams, sumokėjusiems už automobilio remontą ir išsaugojusiems apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, kitais metais deklaruojant pajamas ir užpildant PRC912 formą galima susigrąžinti iki 400 eurų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

„Jeigu ruošiant automobilį žiemai paaiškėjo, kad reikalingi ir remonto – mechaniniai, kėbulo, elektronikos, įpurškimo sistemų ar kiti didesni – darbai, dalį sumokėto GPM vairuotojai gali susigrąžinti. Tam būtina gauti ir išsaugoti paslaugų atlikimą pagrindžiantį dokumentą: pirkimo-pardavimo kvitą, skenuotą arba nufotografuotą sąskaitą ar PVM sąskaitą-faktūrą. Šiuos dokumentus už praėjusius metus reikia pateikti iki kitų metų vasario 15 dienos“, – sako P. Repšys.