Dalyvavimas pilietinio atsparumo stiprinimo projekte paskatino atsigręžti į visuomenės informavimo kanalus, o šiandien viena svarbiausių bei daugiausiai diskusijų sulaukianti tema vis dar išlieka politika. Organizacijos „Žinau, ką renku“ koordinatorė Rugilė Andrejevskytė papasakojo apie tikslingos informacijos rinkimo būdus, faktų tikrinimą ir sklandų veiklos vystymą bei užsiminė, kad darbe neretai pasitaiko ir dezinformacijos apraiškų: „Tikrąją dezinformaciją nustatyti sunku, kai žmogus nepagautas nusikaltimo vietoje“.

„Žinau, ką renku“ – tai nešališkas politikos stebėsenos tinklas, kuriame dalyvauja jauni žmonės iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Organizacijos siekis – Lietuvos politikų atskaitingumas rinkėjams – piliečiai skatinami sąmoningai dalyvauti viešajame gyvenime ne tik prieš rinkimus, bet ir po jų. Rengiami neformalūs edukaciniai užsiėmimai ir mokymai mokyklose, organizacijose ir kiekvienam, norinčiam diskutuoti apie tai, kokie kandidatai yra tobuli ar kodėl svarbus kiekvieno balsas. Taip pat prieš rinkimus organizacija rengia debatus tarp kandidatų, aptarinėja išrinktųjų ataskaitas rinkėjams viešų diskusijų metu bei vykdo merų veiklos ir pažadų įgyvendinimo stebėseną.

Patikimiausi informacijos šaltiniai ir jos tikrinimo būdai

Savo vykdomoje veikloje organizacija „Žinau, ką renku“ daugiausiai remiasi VRK.lt puslapyje pateikta informacija – deklaracijomis, pinigų paskirstymu, kandidatų užimamomis pareigybėmis. Taip pat, kad informacija būtų tikslinga, stengiamasi sekti ir perskaityti visus viešojoje erdvėje talpintus straipsnius, kuriuose kalbama apie kandidatą. Didelis dėmesys turi būti skiriamas ir temoms, kuriomis kandidatas kalba – nustatomos jo vertybės, įsitikinimai ir požiūris gali stipriai paveikti rinkėjų pasirinkimus, pradedama tapatintis. Taip pat organizacijos atstovė R. Andrejevskytė užsiminė, kad yra sekami ir savivaldybėje gyvenančios bendruomenės atsiliepimai socialinių tinklų viešose grupėse – ten randama įvairių situacijų: pastebėjimų, nusiskundimų, palaikymo ar įdomių kasdienio miesto gyvenimo momentų.

Vykdant merų pažadų įgyvendinimo stebėseną, nors organizacija ir remiasi Savivaldybių veiklos plano, strateginio planavimo ir kitais svarbiais dokumentais, tačiau tokia informacija yra objektyvi ir vientisa, todėl pabrėžia, kad rasti daugiau patikimos informacijos darosi sudėtingiau. Kartais keistis informacija prireikia su regioninės spaudos žurnalistais.

Politika socialiniuose tinkluose

Jau tampa įprasta, kad žmonės, verslai, įmonės ar prekiniai ženklai, norėdami suformuoti apie save vienokį ar kitokį įvaizdį, padidinti žinomumą bei siekdami tapti pastebėtais, renkasi socialinių tinklų erdvę, todėl vykdant politinės veiklos stebėseną, organizacija „Žinau, ką renku“ remiasi tuo, kas matoma, o ne tik rašoma, pavyzdžiui, prie įrašo pridėtomis nuotraukomis, kurių, priešingai nei rašytinių faktų, nesuklastosi.

„Informacija, randama kandidatų socialiniuose tinkluose, yra labiausiai problematiška – ten visi turime rašymo laisvę ir galime patys pasirinkti, ką skaityti ir kuom tikėti“, – įžvalga dalinosi nešališko politikos stebėsenos tinklo koordinatorė R. Andrejevskytė.

Kartais dezinformacija – neišvengiama

Šiuo metu organizacija „Žinau, ką renku“ dalyvauja projekte su Latvijoje ir Estijoje veikiančiomis organizacijomis, kurio metu teigia išsiaiškinę, jog tam tikri dezinformacijos šaltiniai kartais ateina iš jų pačių, ypač tada, kai susiduriama su informacijos stygiumi. „Pasitaiko atvejų, kad mes patys dezinformuojame visuomenę visai to nenorėdami, tačiau tikime, kad tai yra visiškai normalus procesas. Tokiu atveju visuomet prisiimame atsakomybę, parašome, kad suklydome ir pataisome klaidas. Tikiu, kad ir Savivaldybių merai kartais visai to nenorėdami, dezinformuoja – juk esame žmonės ir pasitaiko visko“, – pokalbio metu pasakojo R. Andrejevskytė, pabrėždama, jog surinkę informaciją ir išlikdami nešališki galimybę rinktis – pasitikėti kandidatu ar ne – „Žinau, ką renku“ organizacijos nariai perleidžia rinkėjams.

Organizacijos koordinatorė, paklausta apie pasitaikiusius dezinformacijos atvejus jų veikloje, teigia, jog sunku yra nustatyti ir kaltinti, kuomet žmogus nepagautas nusikaltimo vietoje, tačiau prisiminė „kuriozinę“ situaciją, kai vienoje iš savivaldybių, pasikvietę kandidatą atvykti į rengiamus debatus, gavę sutikimą ir kantriai laukę ne tik organizatoriai, bet ir susirinkusi bendruomenė, pašnekovo taip ir nesulaukė.

„Skambinome, klausėme, kur yra ir kada tikėtis atvykstant, o paskutinės akimirkos neatvykimą svečias pridengė būtinu automobilio remontu kitame mieste. Tokių manipuliavimų mumis ir visuomene vis dar pasitaiko, neaišku dėl kokių priežasčių, bet esame įsitikinę, kad taip būti neturėtų – tai visuomenės įtakingi žmonės, todėl reikėtų elgtis atsakingiau.“

Visuomenės pilietinis atsparumas organizacijos akimis

„Mums, kaip politikos stebėsenos tinklui, yra labai svarbus atskaitingumas. Politikai patys dažnai sako, kad daro daug, bet žiniasklaida dažniausiai mato tai, kas lieka nepadaryta“, – pasakoja R. Andrejevskytė ir yra įsitikinusi, kad viešai komunikuoti ir stengtis pažindinti bendruomenę su savo vykdoma veikla yra pačių politikų darbas – taip puoselėjamas atskaitingumas, bendrystė ir skatinamas žmonių pasitikėjimas.

Kalbėdama apie rinkimus informaciniame kontekste, pašnekovė teigia, kad žmonėms labiausiai rūpi rinkimai tada, kai jie žino, kad jų balsas ir nuomonė turi reikšmę. Rengdami debatus savivaldybėse, organizatoriai juos traktuoja kaip miesto šventę, nes kitaip, nei įprasti rinkimai Vilniuje, „Žinau, ką renku“ keliauja po regionus, taip įprasmindami kiekvieno rinkėjo nuomonės svarbą, skatindami įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą ir stiprindami pilietinį atsparumą.

„Iš esmės, politika žmonėms rūpi tada, kai jie turi tam tikrą stimulą – pavyzdžiui, į valdžią atėjęs korumpuotas politikas iššaukia žmonių boikotavimą ir tai verčia juos jaustis atsparesniais“, – savo asmenine nuomone dalinosi politinio stebėsenos tinklo atstovė.

Anot jos, iš vienos pusės galima daryti prielaidą, kad žmonės išmoko atsirinkti sau patikimus informacijos šaltinius, bet, kita vertus, mums vis dar labai būdingas informacijos šališkumas – ieškoma tokios informacijos, kokią mums malonu žinoti, o ne tos, kuri sukrėstų ar kitaip paveiktų – tokį pasiskirstymą pašnekovė vadina „dviašmeniu kardu“.

Šis straipsnis yra dalis bendro Pilietinio Atsparumo Iniciatyvos bei Vokietijos ambasados Lietuvoje projekto, skirto didinti jaunimo pilietinį aktyvumą ir skaitmeninį atsparumą. Straipsnio turinys nebūtinai atitinka oficialią rėmėjų poziciją.