Leistino greičio viršijimas arba nesaugus greitis – pagrindinė pastarųjų penkerių metų eismo įvykių, dėl kurių keliuose nukentėjo žmonės, priežastis Lietuvoje. Todėl Lietuvos automobilių kelių direkcija su IT konsultacijų bendrove „CGI Lithuania” įdiegė naują Greičio valdymo ir įspėjimo programinę įrangą (GVIS). Ji, reaguodama į susidariusias eismo ir oro sąlygas, keičia leistiną greitį Lietuvos keliuose. Vairuotojams teks atidžiau stebėti kelio ženklus, nes jie nurodo didžiausią leistiną greitį susidariusioms sąlygoms. Informacinė sistema jau veikia.

„Lietuvoje įprasta, kad vasaros laikotarpiu galime važiuoti automagistrale 130 km/h, žiemą – 110 km/h. Tačiau reikėtų nepamiršti ir įvertinti, kad tuomet, kai kelias slidus arba matomumas blogas, šie ribojimai yra per bendri ir toks greitis neapsaugo nuo autoįvykių. Todėl pagrindiniuose Lietuvos keliuose įrengti kintamos informacijos ženklai, kuriose esant prastoms eismo sąlygoms vairuotojai matys ne tik įspėjimus dėl suprastėjusių eismo sąlygų bet ir saugiausią leistiną važiavimo greitį. Tikimės, kad ši sistema sumažins eismo įvykiuose dėl viršijamo arba pasirinkto nesaugaus greičio nukentėjusių asmenų skaičių“, – pasakoja „CGI Lithuania“ vadovas Karolis Baltrušaitis.

Vairuotojams įprasta, kad pagal Kelių eismo taisykles (KET) kiekvienas kelias turi savo nustatytą greitį. Pavyzdžiui, automagistralėse vasaros laikotarpiu galima važiuoti 130 km/h, žiemą – 110 km/h, greitkeliuose maksimalus leistinas greitis vasarą yra 120 km/h, o žiemą – 110 km/h, ir t.t. Tačiau pagal tas pačias Kelių eismo taisykles visada reikia vadovautis kelio ženklais, kad ir kokiu keliu važiuotumėte ir kad ir koks bendras greitis tokio tipo kelyje būtų nurodytas.

Naujieji kelio ženklai priklauso įspėjamųjų ir draudžiamųjų ženklų grupėms, todėl pamatę kombinaciją, pavyzdžiui, automagistralėje: „Slidu“ ir greičio ribojimo ženklą „100 km/h“, nepamirškite vadovautis šiuo leistinu greičiu. Ženkle nurodytas greičio ribojimas yra oficialus ir jo reikia laikytis. Pati sistema greičio viršijimo neregistruos, bet jeigu greičio viršijimą užfiksuos greičio matuokliai, vairuotojų laukia įprastos drausminės priemonės.  

Lietuvos keliuose Vilnius – Kaunas – Klaipėda (A1), Kaunas – Marijampolė – Suvalkai (A5), Panevėžio aplinkkelyje (A17) ir Vilnius – Panevėžys (A2) jau yra daugiau nei 100 kintamos informacijos ženklų postų, kurių ženklus valdo „CGI Lithuania“ sukurta Greičio valdymo ir įspėjimo programinė įranga, todėl pamatę mažesnį nei įprasta leistiną greitį,  vairuotojai privalo juo vadovautis.

„Lietuvos teritorijoje yra virš šimto kelių oro sąlygas fiksuojančių stotelių. Eismo dalyvių informavimui naudojame jų duomenis – jie perkeliami į GVIS, apdorojami, ir pagal juos parinktas leistinas saugus greitis pakeičiamas švieslentėse. Kiekvienas ženklas valdomas individualiai.

Visa sistema valdoma trimis būdais: rankiniu, kai sistemą stebintis operatorius gali atsižvelgęs į oro arba eismo sąlygas keisti leistiną greitį pats; pusiau automatiniu, kai sistema operatoriui pasiūlo, į kokį greitį kurį kelio ženklą pakeisti; ir pilnai automatiniu būdu. Tikimės, kad ateityje šis būdas taps pagrindiniu,“ – sakė Audrius Pozingis, „CGI Lithuania“ transporto sprendimų padalinio direktorius.

Panaši sistema yra įdiegta ir Suomijoje: „Kolegos Suomijoje įdiegę panašią sistemą, tik ji apima priežiūrą ne tik keliuose, bet ir stebi eismą geležinkeliuose, ore ir jūroje. Sistema taip pat fiksuoja eismo ir oro sąlygas, galima sekti traukinių judėjimą realiu laiku bei elektromobilių stotelių tinklo užimtumą. Lietuvoje sistemą tik įdiegėme, bet planuose jau numatyta, kad keliuose atsiras daugiau kintamųjų informacinių ženklų saugumui užtikrinti“, – pasakoja K. Baltrušaitis.

Sistema pradėta diegti po to, kai 2021 metų gruodį Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė 131 920 Eur (be PVM) vertės sutartį su „CGI Lithuania“.

Apie CGI

Globali IT sprendimų ir konsultacijų bendrovė CGI visame pasaulyje turi apie 88 tūkst. darbuotojų 400-uose lokacijų. Jie dirba su skaitmenizacijos, sistemų kūrimo bei priežiūros ir kitais projektais valstybiniame ir verslo sektoriuose įvairiose srityse – nuo sveikatos apsaugos iki energetikos, telekomunikacijų,  mažmeninės prekybos ir kosmoso tyrinėjimų.  Per 2021-uosius finansinius metus CGI pajamos siekė 12,13 mlrd. Kanados dolerių (8,49 mlrd. eurų).