Seimas priėmė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kuriais nutarta uždrausti asmenims, žiauriai besielgusiems su gyvūnais, tam tikrą laiką laikyti gyvūnus. Tokiu būdu siekiama mažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių ir stiprinti gyvūnų gerovę bei apsaugą.

Kaip anksčiau yra pažymėjusi šio pasiūlymo iniciatorė, Seimo narė Ieva Pakarklytė, šie pakeitimai yra skirti tam, kad asmenys, kurie žiauriai elgėsi, kankino, suluošino ar net nužudė gyvūnus, netektų tam tikram laikotarpiui teisės laikyti gyvūną. „Tai yra apsauga nuo pakartotinų nusižengimų, nes iki šiol mes turėjome paradoksalią situaciją, kai nepaisant to, kad asmuo nužudė, žiauriai kankino gyvūną (ir deja, mes tokių atvejų turime, nėra jų daug, bet turime), jis kitą dieną gali drąsiai įsigyti gyvūną“, − Seimo posėdyje yra sakiusi parlamentarė.

Pagal priimtas pataisas, asmuo, baustas už administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekse, ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai, gyvūno laikytoju negalės būti 2 arba 4 metus, priklausomai nuo nusižengimo sudėtingumo. Asmeniui draudimas būti gyvūno laikytoju bus taikomas atžvilgiu tų gyvūnų rūšių, prieš kurią jis naudojo neteisėtus veiksmus.

Nuteisus asmenį pagal Baudžiamąjį kodeksą už nusikalstamos veikos padarymą (kai žiauriai elgiamasi su gyvūnu, jis kankinimas, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas), toks asmuo vykdant teismo sprendimą ir 10 metų įvykdžius teismo sprendimą negalės laikyti visų gyvūnų rūšių.

Už šio draudimo nesilaikymą grės administracinė atsakomybė. Draudimo būti gyvūno laikytoju pažeidimas užtrauks baudą nuo 150 iki 300 eurų, už pakartotinį nusižengimą grės bauda nuo 300 iki 550 eurų.

Už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XIVP-1682(2) balsavo 84 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 25 parlamentarai. Administracinių nusižengimų kodekso pataisas (projektas Nr. XIVP-1683(2) parėmė 84 Seimo nariai, prieš balsavo 1, susilaikė 26 parlamentarai.