Minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, Seimas kitus metus paskelbė Klaipėdos krašto metais. Šią visai šaliai reikšmingą sukaktį Klaipėdos rajono kultūros įstaigos pažymės ne tik išskirtiniais renginiais, bet ir parodomis, specialiais maršrutais.

Klaipėdos krašto metams startą duos Priekulės kultūros centras. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos išvakarėse, sausio 14 dieną, čia įvyks padėkos ceremonija kūrusiems ir kuriantiems Lietuvą bei mokytojos, rašytojos, Gargždų miesto garbės pilietės Editos Barauskienės knygos „Šimtas metų po vienu stogu: Klaipėdos krašto susivienijimo su Lietuva 100-mečiui“ pristatymas. Vėliau visus metus vyks įvairūs renginiai, veiklos, skirtos Klaipėdos krašto metams.

Vasario 16 dieną, kai minima ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Priekulės kultūros centras visus pakvies į Ernsto Vicherto teatro meninę kompoziciją „Dievas, kurdamas Lietuvą, į dalis jos nedalino“. Na, o rugpjūčio mėnesį nuaidės ir „Vilhelmo teatrų festivalis“, dedikuotas Klaipėdos krašto suvienijimo su Lietuva 100-mečiui.

„Mūsų rajonui Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetis – ypatinga sukaktis. Nemaža dalis dabartinio Klaipėdos rajono nepriklausė Lietuvai, o Gargždai net keletą šimtmečių buvo pasienio miestas, jungiantis Didžiąją ir Mažąją Lietuvas. Tai vienas iš mūsų rajono išskirtinumų – čia gyvena ir sugyvena žmonės, turintys skirtingas tarmes, tradicijas, tikėjimą, kuriuos vienija meilė savo kraštui ir Lietuvai. Siekiant įprasminti šią sukaktį, buvo sudaryta speciali darbo grupė iš Administracijos specialistų, kultūros įstaigos vadovų, kuri svarstė, kokie renginiai, kokios priemonės geriausiai atskleistų Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos svarbą, būtų įdomūs ir prasmingi. Tad kitąmet kultūros įstaigos džiugins renginiais, skirtais šiai progai, atliks tyrimus, organizuos parodas, kurs maršrutus bei žaidimus“, – sako vicemerė Ligita Liutikienė.

Dovilų etninės kultūros centras planuoja „gyvenimą prie Mažosios Lietuvos sienos“ pristatyti nacionalinėje televizijoje, taip pat rajono gyventojams ir svečiams pasiūlys elektroninį žemėlapį su jame išsidėsčiusiomis Mažosios Lietuvos kapinaitėmis Klaipėdos rajone, taip pat edukacijas apie siauruką, 1830–1831 m. sukilėlių pasitraukimą į Prūsiją, Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos. Rudenį Dovilų etninės kultūros centras pristatys ir keliaujančią fotografijų parodą, kurioje atsispindės Mažosios Lietuvos tradiciniai augalai nuo biologijos iki simbolikos. Taip pat bus atliekami ir etnografiniai lauko tyrimai „Mes ir jie...“, siekiant parodyti kintančią Klaipėdos rajono gyventojų tapatybę.

Į renginių ciklą įsijungs ir J. Lankučio viešoji biblioteka, kuri pretenduoja Gargždams pelnyti Lietuvių kalbos dienų sostinės vardą. Planuojami renginiai, kuriuose apie kalbą bus pasakojama pasitelkiant įvairias meno formas – muziką, šokį, vaidybą, taip pat organizuojami seminarai, edukacijos, protmūšiai, ekskursijos.

Gargždų kultūros centro kino teatras „Minija“ gegužės mėnesį pakvies į teatro etiudų apie Klaipėdos krašto prijungimą bei kino filmo peržiūrą, kurią lydės diskusija „Jungiam“. O Gargždų krašto muziejus planuoja parengti ir pristatyti žaidimą „Pirklio kelionė“, skirtą būtent Klaipėdos krašto metų paminėjimui.

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras ruošiasi sukurti ir paženklinti kultūrinį maršrutą „Sieną tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos“ bei suorganizuoti keliaujančią fotografijų parodą, kurioje būtų pristatoma, kaip kultūros paveldo objektai atrodė 1923–1939 metais ir kaip atrodo dabar.

„Dėkoju visiems už darbą, ruošiant renginių ir kitų priemonių planą, bei tikiuosi, kad į Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio minėjimą įsitrauks kuo daugiau rajono gyventojų bei svečių. Nuoširdžiai kviečiu visus dalyvauti renginiuose bei kartu paminėti Klaipėdos krašto metus“, – teigia vicemerė Ligita Liutikienė.